Kas geresnis krepšininkas – M. Jordan ar L. James? L. Mesi ar C. Ronaldo? Amžinas sirgaliaus klausimas. Šiame straipsnyje palyginsime šeimos krepšinį, apžvelgsime, kas daugiau nuėjęs tėtis ar sūnus. Aišku, tai nėra konkrečiais kriterijais apibrėžtas palyginimas, o labiau noras nukelti sirgalių į ankstesnius laikus ir grįžti į dabartį. Per pastaruosius metus ant Lietuvos krepšinio parketo išbėgo daug žymių krepšininkų atžalų. Taigi, jie – jaunieji krepšininkai ir jų tėvai.
Gytis Masiulis ir Tomas Masiulis
Ramybė, tvarka, disciplina. Taip galima apibūdinti šį duetą. Panašaus sudėjimo bei charakterio. Tiesa, aikštelėje vykdomos skirtingos rolės. Krepšininkas Tomas Masiulis per 15 metų trukusią karjerą, didžiąją jos dalį (7 sezonai) praleido Kauno „Žalgiryje“ ir Sopoto „Prokom Trefl“ (6 sezonai). Kauno „Žalgiryje“ Tomas buvo juodadarbis, pasižymėjo gera gynyba, aikštės matymu bei atkovotais kamuoliais. Tačiau Eurolygoje pelnomų taškų kiekis išaugo iki 12,8 vidurkio tik 2000-2001 m. sezone, kai pagrindiniai krepšininkai – lyderiai, tokie kaip S. Štombergas, T. Edney, D. Adomaitis jau buvo išvykę. Lenkijoje Tomas irgi nebuvo rezultatyvus – 7,1 taško vidurkis Eurolygoje 2004-05 metais.
Sūnaus krepšinio kelias
Gytis Masiulis yra tarsi viščiukas, daužantis kevalą, kurį pramušęs pateks į pagrindinę „Žalgirio“ sudėtį. Iš jo aikštelėje reikalaujama daugiau nei iš tėčio. Tiek „Neptūne“, kuriame jis žaidė anksčiau, tiek dabar „Lietkabelyje“ Gytis turi būti komandos lyderis jei nori žaisti „Žalgiryje“. Tylusis Masiulių kartos atstovas nors ir banguotai, po sėkmingo tarpsezonio Frankfurto „Skyliners“ komandoje, su 14,8 efektyvumo balu atidirba „Lietkabelyje“. Iki Eurolygos čempiono tėčio Tomo Masiulio jam dar toli, bet įžvelgiant darbštumą ir potencialą, 22 metų žaidėjui galima pasiekti Eurolygą ar įsitvirtinti Lietuvos rinktinėje.
Rimas Kurtinaitis ir Giedrius Kurtinaitis
Jie nepalyginami nei kaip krepšininkai, nei kaip treneriai. Peršokti ar bent pasiekti kartelę, kurią iškėlė Rimas Kurtinaitis, jo sūnui nepavyko. Krepšininkas Rimas Kurtinaitis žaidė ir Kauno „Žalgiryje“, ir Maskvos „CSKA“, ir Madrido „Real“ komandose. Rimas iškovojo olimpinį auksą Seule, bronzą Barselonoje, tapo pasaulio vicečempionu, laimėjo visų prabų Europos čempionato medalius, klubiniame krepšinyje keliskart tapo SSRS čempionu, taip pat Ispanijos čempionu bei tuometinės Eurolygos nugalėtoju. Už tritaškių taiklumą jis buvo pripažintas ir už Atlanto. Nors nežaidė NBA lygoje, bet svečio teisėmis buvo pakviestas į NBA tritaškių konkursą.
Trenerio karjerą Rimas pradėjo 2003 m. Baku „Gala“ (Azerbaidžanas) klube. Vėliau sekė Permės „Ural Great“, Vilniaus „Sakalai“ ir sėkminga karjera tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“. 2009 metais iškovota Europos taurė trenerį pastūmėjo į Maskvos srities „Chimki“ komandą, su kuria Europos taurę pavyko iškovoti du kartus, o 2011 m. triumfuoti ir VTB lygos čempionate 2009 m. Dirbo asistentu Lietuvos krepšinio rinktinėje, karjeros pradžioje treniravo Azerbaidžano nacionalinę rinktinę.
Sūnaus krepšinio kelias
Giedrius Kurtinaitis karjerą pradėjo 2003 m. Kauno „Buratinos“ (LKAL) komandoje. 2007 metais atstovavo Lietuvos krepšinio studentų rinktinei. Kaip žaidėjas rimto pėdsako krepšinio pasaulyje nepaliko. Rungtyniavo Baku „Gala“, Permės „Ural Great 2“ komandose, o grįžęs namo atstovavo Kauno komandoms („Atletas“, „Aisčiai“, „Kaunas“), Vilniaus „Sakalams“ bei Marijampolės „Sūduvai“. Karjerą baigė Raseinių „Rasų“ komandoje. Šioje komandoje jis pradėjo trenerio karjerą, o šiuo metu dirba asistentu tėčio treniruojame Maskvos srities „Chimki“ klube.
Rokas Giedraitis ir Robertas Giedraitis
Tėtis krepšininkas Robertas Giedraitis yra profesionalus šiaulietis. Kodėl? Atsakymas paprastas – visą savo karjerą (1995 -2005 m.) atstovavo Šiaulių „Šiaulių“ komandai. Aukščiausi pasiekimai – Šiaulių krepšinio komandos bronzinė epocha. LKL čempionate jis iškovojo net keturis bronzos medalius (2000, 2001, 2004, 2005m.). Baigęs karjerą nenutolo nuo gimtojo krašto, dirbo treneriu ir asistentu – „Šiauliuose“, „Lietkabelyje“, „Juventus“ ir Joniškio „Delikateso“ komandose. Robertas Giedraitis yra daugiausiai rezultatyvių perdavimų istorijoje atlikęs LKL krepšininkas.
Sūnaus krepšinio kelias
O sūnus Rokas? Dėl vėlyvesnio brendimo sunkiai brendo ir kaip krepšininkas. Rokas Giedraitis paauglystėje norėjo mesti krepšinį. Bet nemetė! Dabar turime vieną iš nedaugelio situacijų kai sūnus krepšinio aikštelėje pranoksta tėvą. Nors Rokui dar tik 28 metai, bet jis jau spėjo sėkmingai sužaisti Vilniaus „Ryto“ ir Berlyno „Alba“ komandose. O dabar jis yra vienas iš rezultatyviausių žaidėjų Vitorijos „Baskonia“ komandoje, pelnydamas po 13,6 taško per rungtynes ir esantis 14-oje vietoje tarp visų Eurolygos žaidėjų. Paskutiniu laikotarpiu Rokas yra rimtas kandidatas į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.
Martynas Pocius ir Gintaras Pocius
Vyresnės kartos atstovai puikiai atsimena ilgaplaukį, aštuntu numeriu pažymėtus marškinėlius vilkintį, taiklius tritaškius metantį krepšininką. Taip, tai Gintaras Pocius. Jis buvo žinomas Vilniaus „Statybos“, vėliau – „Savy“ žaidėjas. Gintarui Pociui „Statyboje“ dėl keturių vietų sudėtyje teko konkuruoti su tokiais pajėgiais krepšininkais kaip Jonas Kazlauskas ar Šarūnas Marčiulionis. Visgi, iškovojęs vietą pagrindinėje sudėtyje, Gintaras susidraugavo su Š. Marčiulioniu ir vėliau baigęs karjerą tapo ilgamečiu pastarojo akademijos treneriu.
Sūnaus krepšinio kelias
Martynui Pociui krepšinio gyvenimas buvo laisvesnis. Baigęs garsųjį „Duke“ universitetą, karjeros Europoje pradėti atvyko į Kauno „Žalgirį“. Nors šis klubas dar nuo tėčio laikų buvo didžiausias Vilniaus priešininkas, tai nesutrukdė vilniečiui Martynui Pociui tapti vienu iš „Žalgirio“ lyderiu ir iškovoti tris LKL aukso žiedus (2011, 2014, 2016 m.). Martynas yra dėkingas už tėčio bendravardžio Gintaro Krapiko parodytą dėmesį ir laikus praleistus su Vladimiru Romanovu. Puikiai rungtyniavęs gynėjas pritraukė tokių klubų kaip „Chimki“ ir „Barselona“ dėmesį. Deja, 6 milijonų iš „kosmoso“ užsiprašyta tuometinio „Žalgirio“ savininko suma nepapuolė į sveiko proto ribas. Nors vėliau išaiškėjo, jog jokios išpirkos nebuvo, tai buvo tik savininko fantazija. Bet tai nesutrukdė Martynui pasirašyti sutartį su Madrido „Realu“, kartu su Lietuvos rinktine iškovoti pasaulio čempionato bronzą (2010 m.) ir Europos čempionato sidabrą (2013 m).
Sėkmingą karjerą sustabdė traumos. 2017 m. M. Pocius savo „Instagram“ profilyje pasidalino jaudinančia žinute: „Viskas. Laikas kabinti juos ant vinies. Laikas pagaliau paklausyti savo kūno. Daugiau jokių nuskausminamųjų, jokių operacijų, jokių sunkumų pakilti rytais iš lovos“. Šiuo metu Martynas Pocius sėkmingai dirba NBA, Denverio „Nuggets“ klube.
Mindaugas Brazys ir Algirdas Brazys
Dar viena įdomi pora. Jų kaip krepšininkų karjera buvo labai skirtinga. Algirdo Brazio karjera truko vos 14 metų. Pirmąjį sezoną jis atstovavo Panevėžio „Lietkabeliui“, o 1982-1995 metais – Kauno „Žalgiriui“. Legendinis žalgirietis dalyvavo garsiose kovose prieš „CSKA“, bučiavo iškovotą Džonso taurę, matė „Žalgirio“ pakilimus ir nuosmukius. Žaisdamas šalia tokių krepšinio genijų kaip A. Sabonis, V. Chomičius, R. Kurtinaitis, S. Jovaiša, iškovojo SSRS čempiono titulą (1985-1987 m.), tarpkontinentinę V. Džonso taurę (1986 m.), LKL čempiono žiedus (1994, 1995 m.). Baigęs karjerą dar septynerius metus atidavė „Žalgiriui“. Penki metai dirbant J. Kazlausko asistentu buvo labai vaisingi. Tuo laikotarpiu buvo iškovotos Europos ir Eurolygos taurės. Vėliau sekė dveji metai vyr. trenerio poste (2000 -2002 m.). Po jų Algirdas Brazys treniravo nemažą kiekį Lietuvos ir Europos klubinių komandų, o 2009 m. buvo ir „Žalgirio“ sporto direktoriumi. Bet trenerio karjerą dažnai lydėdavo nesutarimai su įvairių komandų savininkais.
Sūnaus krepšinio kelias
Mindaugo Brazio kreivė, priešingai nei tėčio kyla aukštyn. Nors žaidėjo karjera truko vos keturis metus, nes dėl stuburo išvaržos turėjo baigti karjerą vos 23 metų ir priešingai nei tėtis jokio ryškaus pėdsako nepaliko, bet kaip treneris jau dabar turi neblogus įvairių specialistų atsiliepimus. Krepšininkas Mindaugas Brazys karjerą pradėjo nuo skauto pareigų. Nors klubą valdė V. Romanovas, Mindaugas sugebėjo išdirbti jame 6 metus. Skauto darbas nebuvo labai krintantis į akis. M. Brazys garsėjo kaip ypatingai kruopščiai ir sąžiningai savo darbą atliekantis specialistas. Per šešerius metus M. Brazys geru darbu įtiko Gintarui Krapikui, Ramūnui Butautui, Dariui Maskoliūnui, Ilias Zourui, Aleksandrui Trifunovičiui, Joanui Plazai. Pastarasis rodė ypatingą dėmesį ir pagarbą jaunajam kolegai.
Vėliau tėvas ir sūnus kartu dirbo Panevėžio „Lietkabelyje“. Klubo vadovai iškėlė uždavinį neiškristi iš LKL, bet Brazių duetas vos nenuvedė komandos į atkrintamąsias. Prie to prisidėjo ir jaunesniojo Brazio įdirbio. M. Brazys vesdavo treniruotes ir planuodavo komandos strategiją, o tėčiui kaip turinčiam didesnį autoritetą reikėjo vadovauti rungtynėms. Vėliau Pasvalyje kartu dirbo su M. Šerniumi. Tai buvo du skirtingi treneriai ir kaip prasitarė M. Šernius, jie sugebėjo vienas kitą papildyti. Dar vėliau prasidėjo era kartu su D. Adomaičiu – Klaipėdos „Neptūnas“, Vilniaus „Rytas“, Lietuvos rinktinė. Šį sezoną Mindaugas ilsisi. Gal tai svarbus laikas prieš tampant vyriausiu treneriu?
Domantas, Tautvydas ir Arvydas Saboniai
Apie Arvydą Sabonį jau skaitėte ankstesniame straipsnyje. Nors apie jį galima parašyti kelias knygas, bet šį kartą apžvelgsime jo atžalas, kurios pro Arvydo statulą stiebiasi link krepšinio saulės. Pirmiausia Tautvydas. Kaip krepšininkas galėtų būti įvardintas kaip mėgėjas. Visą dešimties metų karjerą jis migravo tarp antros ir trečios Ispanijos lygų. Kiek žymesnis pasiekimas buvo su Lietuvos jaunučių (2008 m.) ir jaunių (2010 m.) komandomis iškovojus Europos čempionų titulus, bet ir ten teko būti J. Valančiūno šešėlyje. Trenerio karjerą pradėjęs „Žalgirio“ jaunimo komandoje, netrukus šoko į Eurolygos traukinį ir šiuo metu dirba asistentu pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje. Gal tai prielaida jog Sabonių šeimoje gimsta ne tik superžaidėjai, bet ir supertreneriai? Aišku, Tautvydui dar teks įdėti daug darbo kopiant link treniravimo aukštumų.
Sūnaus krepšinio kelias
Tuo tarpu Domantas Sabonis, varžantis dėl geriausio šeimos krepšininko vardo tvirtai metė tėčiui pirštinę. Aišku, kol kas Domantas gali pasigirti tik gera pradžia. Karjera pradėjęs Malagos „Clinicas Rincon“ komandoje (2012-2013 m. II Ispanijos lyga), po metų Domantas jau buvo Malagos „Unicaja“ (2013-2014 m.) narys. Vėliau sekė du sėkmingi metai NCAA – Gonzagos „Bulldogs“ komandoje. 2016 m. NBA naujokų biržoje 11 šaukimu jį pasirinko Orlando „Magic“. Vėliau mainai į Oklahamos Sičio „Thunder“, kol galiausiai savo vietą Domantas rado Indianos „Pacers“ klube. D. Sabonis pasirašė 77 milijonų vertės kontraktą su šiuo klubu ir bent jau finansiniuose reikaluose įveikė tėtį (nors klausimas, jei įvertintumėm infliacijos galią). Ar jis įveiks Arvydą visų laikų geriausio krepšininko rinkimuose? Nebent iškovojęs NBA čempiono žiedą, kurio mes, Lietuvos sirgaliai laukiame labai ilgai.
