Niekam ne paslaptis, jog antroji religija Lietuvoje yra krepšinis. Kol kas tai vienintelė komandinė sporto šaka, kuria pagrįstai galime didžiuotis. O pasiekimų pradžia – darbas nuo mažų dienų. Tokio darbo aplinka – sėkmingai dirbančios sporto mokyklos. Kai būna gvildenamos Lietuvos futbolo problemos, iš karto pirštu bedama į piramidę, akcentuojamas sistemingas ruošimas nuo pat pradžios. Krepšinio srityje tokių problemų nėra. Ir nors turime kuo pasidžiaugti, užmigti ant laurų jokiu būdu negalima. Kol sėkmingai veikiančios krepšinio mokyklos ugdys pamainą LKL komandoms ar šalies rinktinei, pergalių bado neturėtumėm jausti. Taigi, krepšinio mokykla – pirmasis žingsnis profesionalios karjeros link.
Sabonio krepšinio mokykla. Sabonio krepšinio centras
Arvydo Sabonio krepšinio mokykla. Nors pats Arvydas Sabonis šiuo metu jau nedalyvauja savo įkurtos krepšinio mokyklos veikloje, jos darbas nėra nutrūkęs. Negalėdamas tęsti veiklos Arvydas Sabonis, 2018 metų pradžioje, savo sporto centrą Pašilės gatvėje pardavė Kauno miesto savivaldybei, kuri tęsė sporto mokyklos veiklą. Būtent 2018 metais dvi seniausios bei tituluočiausios Kauno krepšinio mokyklos – „Sabonio krepšinio centras“ ir „Aisčiai“ buvo apjungtos ir įkurta viena – Kauno krepšinio mokykla „Žalgiris“.
Mokyklos kūrimosi pradžia
Prielaidos atsirasti A. Sabonio krepšinio mokyklai buvo 1992 metų Barselonos olimpinės žaidynės. A. Sabonis ne tik kaip liūtas kovėsi už rinktinę, bet po laimėtų medalių išreiškė rūpestį dėl kokybiškai rengiamos pamainos. Dar viena prielaida mokyklos atsiradimui – A. Sabonio kolegos Š. Marčiulionio įkurta mokykla Vilniuje. Tam įtakos taip pat turėjo kova tarp Vilniaus ir Kauno, kuri buvo kartais draugiška, kartais nelabai. A. Sabonis perėmė estafetę iš garsios Kauno krepšinio mokyklos, kurią pats yra baigęs ir 1994 metais jo įkurta A. Sabonio krepšinio mokykla greitai davė vaisių. Pirmosios laidos absolventas Giedrius Gustas 1999 m. tapo „Žalgirio“ pagrindinės sudėties žaidėju ir tą patį sezoną, nors ir nevaidinęs ryškaus vaidmens, kartu su komanda iškovojo Eurolygos čempionų taurę. Užsienio komandoms išpirkus komandos branduolį, Giedrius sutvirtėjo ir 2003 m. tapo Europos čempionu žaidžiant už Lietuvos rinktinę.
Vėlesni mokyklos absolventai Paulius Jankūnas ir Jonas Mačiulis pirmiausia, 2005 m. su Lietuvos jaunimo rinktine iškovojo pasaulio čempionų vardus, o kas dėjosi su jų karjeromis paskui, daug rašyti net nereikia. Paulius Jankūnas tapo „Žalgirio“ legenda, praktiškai visą karjerą prarungtyniavęs pajėgiausiame Lietuvos klube, o Jonas Mačiulis už savo kovingumą buvo vertinamas daugelio Eurolygos komandų. Abu jie yra ir Lietuvos rinktinės senbuviai. Martynas Andriuškevičius nuo „Žalgirio“ atsarginių suolelio pasiekė NBA. Nors jo karjera susiklostė nelabai sėkmingai, bet tai buvo svarus pasiekimas. Kiekvienais metais vis keli „saboniukai“ papildo „Žalgirio“ sistemą, o kam nepavyksta – nesunkiai randa vietą kitose LKL ar NKL komandose. Praktiškai visose Lietuvos vaikinų rinktinėse yra A.Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinių prakaito ir kovos kvapas. Kasmet sudaromame krepšinio mokyklų reitinge „Saboninė“ nuolat yra tarp pirmaujančiųjų. Geriausiai mokyklos dvasią vaizduoja 10-mečio jubiliejui sukurtas filmas – „Čempioniškas dešimtmetis“, kuriame parodomas mokyklos vystymasis, auklėtinių mintys ir kovotojų dvasia.
Treneriai
Svarbu paminėti ir profesionalų trenerių kolektyvą. Algimantas Žukauskas, Romualdas Bruneckas, Rolandas Radvilavičius, Žydrūnas Žvinklis yra vos keli paminėti treneriai be kurių nebūtų puikių A.Sabonio mokyklos absolventų ir skambių Lietuvos pergalių.
Aikštelės
Mokykloje yra įkurtos keturios modernios krepšinio aikštelės. Dvi iš jų atitinka FIBA krepšinio varžybų salėms keliamus reikalavimus. Taip pat sukurta erdvi treniruočių salė – „štanginė“. Mokykloje teikiami nemokami kalbų, kompiuterinio raštingumo kursai.
A. Sabonio krepšinio mokyklos teisių perėmimas pakeitė jos pavadinimą, bet ne istoriją ar misiją. Joje dirbti liko labiausiai patyrę vaikų treneriai ir vaikų kelias į „Žalgirį“ tapo dar tiesesnis.
Vilniaus krepšinio mokykla
Šarūnas Marčiulionis dar anksčiau nei A. Sabonis buvo atidaręs savo vardo mokyklą, tačiau neišlaikęs konkurencijos taip pat turėjo ją uždaryti. Vilniaus krepšinis nesustojo, nes estafetę perėmė Vilniaus krepšinio mokykla. Šlovingą istoriją turinti mokykla savo veiklą pradėjo 1958 m. gruodžio 31 d. Tuo metu ji veikė būdama kitos mokyklos sudėtyje, kol 1970 metais buvo įsteigta savarankiška vaikų ir jaunių krepšinio sporto mokykla. Per šį laikotarpį mokyklą baigė daug žymių absolventų. Žymiausias – Artūras Karnišovas 1992 ir 1996 metų olimpiadų bronzos laimėtojas, 1995 metų Europos vicečempionas, šiuo metu dirbantis vadovaujamą darbą NBA Čikagos „Bulls“ klube. Mokykla turėjo ir stiprias merginų grupes. Tarp absolvenčių olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų medalininkės Angelė Jankūnaitė-Rupšienė, Vida Šulskytė-Beselienė, Ramunė Šidlauskaitė – Venckūnienė.
Dar viena sėkminga karta – Vilniaus „Statybos“ žaidėjai tokie kaip Mykolas Karnišovas, Gintautas Vilkas, Eduardas Kairys, Rolandas Knyza, Gediminas Ulys, Martynas Purlys. Dar viena karta – neseniai karjeras baigę ar bebaigiantys krepšininkai tokie kaip Aivaras Kiaušas, Steponas Babrauskas, Povilas Čukinas, Antanas Kavaliauskas. Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai. Dabartinės kartos krepšinio mėgėjai gali matyti kaip žaidžia nesenai buvę absolventai – Margiris Normantas, Ovidijus Varanauskas, Evaldas Kairys, Ąžuolas Tubelis. Mokyklą baigė ir Š. Marčiulionio sūnus Augustas, šiuo metu sėkmingai rungtyniaujantis Vilniaus „Ryto“ ekipoje ir savo žaidimu atkartojantis tėvo manieras. Marekas Blaževičius bando įsitvirtinti Kauno „Žalgirio“ pagrindinėje sudėtyje. Už Atlanto laimės NBA aikštelėje ieško Deividas Sirvydis. O ryškiausias dabartinės kartos mokyklos absolventas Jonas Valančiūnas jau daugelį metų sėkmingai žaidžia NBA komandose.
Mokykla gali pasigirti ir stipriais treneriais. Nuo 1971 m. į trenerių gretas įsijungė ilgametė krepšinio mokyklos trenerė Viktorija-Aušrelė Budrienė. 1985–1994 m. mokykloje dirbo Jonas Kazlauskas, kuriam tai buvo tramplynas link svaiginančios trenerio karjeros vyrų krepšinyje. 2014-2015 m. laikinai direktoriaus pareigas ėjo Šarūnas Sakalauskas, o nuo 2015 m. VKM vairą perėmė Vytenis Tupčiauskas.
Sostinės krepšinio mokykla
2007 metais Andriaus Čerškaus ir Andriaus Jančiausko įkurta Sostinės krepšinio mokykla (SKM) taiko nestandartinius mokymo metodus. Jei prieš tai paminėtos mokyklos daugiau dėmesio skiria asmenybėms, SKM dirba su didelėmis vaikų masėmis. Gal tokie metodai ir neišugdys daug žvaigždžių, bet daugiau vaikų bus įtraukta į krepšinį, taip skatinant sveiką gyvenimo būdą. SKM krepšinio treniruotes rengia net 35-ose sostinės mokyklose bei 55-uose darželiuose ir toliau plečiasi, taip versdama sunerimti konkurentus iš Vilniaus krepšinio mokyklos. Visgi masiškumas duoda savo vaisių. Jei 2010 metais Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) krepšinio mokykla buvo 36-a, tai 2019 metų sezoną pagal vaikinų pasiektus rezultatus baigė pirmoje vietoje. Tą sezoną mokykla su įvairaus amžiaus komandomis laimėjo tris Moksleivių krepšinio lygos titulus, o praeitame sezone iki pandemijos pretendavo į keturis.
Kitos krepšinio mokyklos
Lietuvos krepšinio federacijos tinklalapyje Krepšinio namai galima rasti ilgą krepšinio mokyklų sąrašą. Kiekviename mieste ar miestelyje yra mokyklų, kuriose nuo pat mažų dienų žaidžiamas krepšinis. Tarp žinomiausių – Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykla bei praeityje garsi Panevėžio internatinė sporto mokykla. Jei vienos mokyklos išnyksta, vietoj jų atsiranda kitos. Krepšinis Lietuvoje – nemirtingas.