Sportas – sveikata. Sportas – pramoga. Tai mažiausiai du šūkiai apie sportą. Sportuoti reikia kiekvienam jei nori turėti stiprią sveikatą ir gerą nuotaiką. Sporto varžybos taip pat gali būti ir pramoga. Susirenka draugai, sergama už mėgstamą komandą, emocingai leidžiamas laikas. Viena problema – profesionalus sportas kainuoja. Reikia finansų salės nuomai, įrangai, žaidėjų ir personalo atlyginimams. Vienas optimaliausių išsigelbėjimų – krepšinio rėmėjai.
Sportas be rėmėjo – ne sportas?
Iš kur imti pinigų sporto išlaikymui? Dalį, o kai kam ir didžiąją, klubo biudžeto dalį sudaro iš įvairių valstybinių fondų gaunamos lėšos. Didžiausias katilas finansavimui – valstybės biudžetas. Iš jo sportas dotuojamas pagal šakas. Paprastai didžiausią dalį gauna populiariausios sporto šakos. Dar asignavimo galima tikėtis iš savivaldybės biudžeto. Čia pinigų pyrago dalis priklauso nuo pagrįstumo ir politikų malonės.
O toliau privatus sektorius. Žinoma, geras pasirodymas atneša nemažą piniginę sumą, surinktą už parduotus bilietus. Bet to neužtenka. Reikia ieškoti privataus rėmėjo. O ką jam gali pasiūlyti sporto klubas ar individualios sporto šakos atstovas? Reklamą. Gavęs rėmimą ir parodęs gerą rezultatą, sportininkas ar klubas reklamuoja rėmėją. Ir priešingai, blogi rezultatai atstumia krepšinio rėmėjus, nes pralaimėjimai neprisideda prie įmonės vardo gerinimo. Žinoma, yra ir kita medalio pusė. Rėmimas kartais gali būti ir žalingas. Rėmėjas, duodamas pinigus, jaučiasi padėties šeimininku. Pradedamas reguliuoti komandos žaidimas ar vykdomas „show“. Puikiai prisimename V. Romanovo ar Bolų šeimynėlės laikus. Su sporto rėmimu galima rasti ir daugiau negerų sąsajų.
Mažos komandos ar sporto gigantai?
Pavyzdžiui, rėmėjai labiau linkę remti garsesnes sporto šakas sukeliančias daugiau susidomėjimo, kai tuo tarpu mažesnės sporto šakos verslui neduoda grįžtamojo ryšio, todėl gyvuoja tik valstybės ar entuziastų pagalba. Rėmėjai, investuodami į geriausius atletus, tikisi ir pasaulinių rekordų (labiau taikoma individualioms sporto šakoms). Samdo trenerius, sudaro alinančius treniruočių krūvius, kurie neigiamai atsiliepia sportininkų fizinei ir psichologinei būsenai. Dažnai rėmėjų tarpe būna kompanijų, kurios užsiima tabako, alkoholio gamyba, kazino internete ir azartiniais lošimais. Šie išvardinti veiksniai galimai įvardinami kaip sporto priešingybė, tačiau remdami sportą, jie išaukštinami kaip reklaminė prekė.
Nepaisant neigiamų veiksnių, be rėmėjų sportas neišgyventų. Sportas yra lyg prekė, kuri gražiai, į dailų popierėlį „įpakuota” tampa patrauklesnė naudotojui.
O dabar – įdomus rinkos tyrimo rezultatas! Ar Lietuvos sportas yra aktyvus rėmėjų paieškose? Sporto vadybos asociacija užsakė tyrimą apie verslo požiūrį į sporto rėmimą. Paaiškėjo įdomūs faktai, jog net šešios iš dešimties įmonių svarstytų sporto rėmimo klausimą, tačiau į jas niekas nesikreipė. Aštuoni iš dešimties įmonių remiančios sportą teigia, kad iš rėmimo gauna naudos. Galima daryti prielaidą, jog verslui sporto rėmimas yra naudingas, tik pats verslas siūlytis nenori. Todėl būtina išnaudoti lėšų pritraukimo galimybes išplečiant paramos mastą bei pabrėžiant sporto vadybos svarbą.
Sporto rėmėjai – kas jie?
Kas iš tiesų gali būti sporto rėmėjai?
Savivaldybės
Tinklapyje sportopinigai.lt yra detaliai pateikta valstybės skiriamų lėšų sportui ataskaita pagal metus. Pažymėtina, jog daugiausia lėšų skiriama iš centrinio šalies biudžeto (švietimo ir mokslo ministerijos). Tai sudaro virš 51 milijono eurų. Daugiau nei 10 milijonų eurų įvairiems sporto projektams skiria Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Beveik 30 milijonų eurų atskiroms sporto šakoms skiria šalies savivaldybės. Pažymėtina, jog savivaldybės parama sudaro didžiąją dalį mažų miestelių klubų biudžeto. Nagrinėjant Lietuvos krepšinio lygos klubų biudžetus pažymėtina, jog kiekvienais metais vargą vargsta Prienų ar Alytaus klubai, nepaisant žymiai didesnės Alytaus rinkos. Svarbu ir ūkiškumo aspektas. Kai tinkamai tvarkomasi su pinigais, miesto savivaldybė dažnai paramą netgi padidina.
„Spindulinės“ įmonės. Tai įmonės, esančios tame pačiame mieste, kuriame įsikūręs klubas. Remiantis LKL klubų rėmėju sąrašu, pažymėtina jog čia vyrauja patriotiškumo aspektas. „Utenos mėsa“ rems Juventus, „Švyturys“ – Neptūną, „Kalnapilis“ – Lietkabelio klubą. Jei nėra kokių vidinių konfliktų ar panašių situacijų, rėmėjų toli ieškoti nereikia. Jie šalia.
Lažybų bendrovės
Nagrinėjant per LKL komandų prizmę, krepšinio lažybų bendrovės yra, ko gero, gausiausia rėmėjų rūšis. Tam yra daug priežasčių. Viena jų yra tai, jog kone kiekvienas sirgalius, besidomintis sportu yra bandęs savo sėkmę lažybose. O kur geriau parodyti save jei ne ant žaidėjų marškinėlių, kurių užrašus greitai pastebės sirgalius – potencialus lažybų bendrovių klientas. „Žalgirį“ remia „Olybet“, „Rytą“, „Pieno žvaigždes“ ir „Lietkabelį“ – loterijų lyderis „Perlas“, „Neptūną“ –„Optibet“, „Labas Gas“ – „Cbet“, Juventus „Uniclub“, o Utenai, Šiauliams, Jonavai bei Kėdainiams net nereikia girtis rėmėjais – lažybų bendrovių pavadinimai figūruoja komandų pavadinimuose. Vienintelis „Dzūkijos“ klubas rėmėjų sąrašuose neturi lažybų ar loterijų bendrovės, bet jų rėmėjų sąrašas yra ir taip itin kuklus. Nors lažybų bendrovių, kartu ir kazino internetu žaidimų figūravimas tarp Lietuvos krepšinio klubų atrodo kažkiek įtartinai, bet būtent jos padeda klubams išgyventi. Vien galime prisiminti Prienų klubo istoriją, kurio pavadinimas keisdavosi kasmet. Nuo „Rūdupio“, „Tonybet“, „Cbet“ … iki „Labas Gas“.
Alkoholio gamybos bendrovės
Jei sporto lažybos yra šalia sporto aikštelės, tai panašų vaidmenį vaidina ir alkoholis. Nesvarbu gerai tai ar blogai, bet faktas, kad alkoholis, o ypač alus yra neatsiejamas dažno sirgaliaus atributas. Nors seniai, dar iki valstiečių, priimti įstatymai draudžia reklamą sporto renginiuose, bet kaip ir daugelis kitų, šis įstatymas taip pat yra apeinamas. Dažnai reklamuojamas prekės ženklas su užrašu – „nealkoholinis“. Svarbiausia, jog yra parodomas logotipas. Čia LKL komandos taip pat gali pasigirti tokio pobūdžio rėmėjų laimikiu. „Neptūnas“ – „Švyturiu“, „Lietkabelis“ – „Kalnapiliu“, „Utena“ – savo alumi.
Romanovas, Bolai, Putinas, Abramovičius ir šeichai
Atrodo, jog tai skirtinga kompanija, bet juos vienija vienas bruožas – garbė, įtaka ir dominavimas. Pono Abramovičiaus ir šeichų valdomų Anglijos futbolo klubų neliesime, ten savos taisyklės, nors diktato požymių artimų mums irgi galime įžvelgti. Pažiūrėkime, kas vyksta arčiau mūsų. Pirmiausia, senoji geroji Rusija arba politika per sportą. V. Putinas gal tiek akivaizdžiai nesikiša į tokias smulkmenas valstybės mastu kaip, tarkim, A. Lukašenka, bet per savo dešines ar kaires rankas daro įtaką.
Pirmiausia, krepšinio rėmimas valstybės mastu. Prieš akis turbūt daugeliui iškyla CSKA klubas. Tai Rusijos sporto pasididžiavimas, o kartu ir šalies vizitinė kortelė. Šiam projektui yra negailima pinigų. Metų metus klubas yra vienas turtingiausių Eurolygoje, prie kurio valdymo dažnai rankas prikiša ir aukščiausi Rusijos sporto entuziastai, kaip pavyzdžiui, gynybos ministras V. Ivanovas. Pastarasis, turi (o gal turėjo?) didelį interesą dėl VTB čempionato. Pirminis tikslas buvo atkurti buvusį Tarybų sąjungos čempionatą. Projektas buvo (yra) finansuojamas dideliais valstybės duodamais pinigais, bet dėl Rusijos ir Ukrainos politinių santykių daugelis valstybių nenorėjo su Rusija bendrumo net per sporto prizmę.
Broliai Ballai
O kas vyko mūsų šalyje? Ar prisimename linksmąją Bolų šeimynėlę? Prienų krepšinio klubas, dėl mažos miestelio rinkos, sunkiai formavo biudžetą, todėl grėsė eilinis finansiniai nesklandumai. Iš agentų gavę pasiūlymą priimti į komandą jaunuosius brolius Bolus, klubo vadovai, vardan išlikimo, jį priėmė. O tada, mainais už paramą klubui, prasidėjo cirkas. Atvykimas, filmavimas oro uoste, treniruočių filmavimas, parodomosios varžybos su šou elementais, senelio Bolo paskyrimas vyriausiu treneriu. Šie realybės šou įrankiai kainavo daug nervų Prienų ekipos sielai V. Šeškui. Prienai buvo puikus pavyzdys, kaip už pinigus nusiperkama krepšinio scena.
V. Romanovas
V. Romanovas – asmenybė, kurį verta viso straipsnio, o ne mažos pastraipos, bet pabandykime glaustai. Knygoje „Aš stebuklas, jūs nepastebėjote?“ aprašyti keisti „Žalgirio“ krepšinio klubo valdymo metodai. Bet pirmiausia, pažvelkime ką šis aikštingasis sporto rėmėjas pridirbo futbolo pasaulyje. Išpūsti futbolininkų atlyginimai, nuolatinė trenerių kaita, dirigavimas LFF federacijai – tai tik keletas momentų kas vyko „FBK Kaunas“ klube. Buvo užsimota remti pusę A lygos komandų, gal ne vien iš geros širdies, o dėl savų interesų? O kur dar 50-mečio senuko išbėgimas į aikštelę vienoms rungtynėms? Tai buvo praeities linksmybės žiūrovui, bet ne kartu dirbantiems klube. Žengęs į krepšinio rėmimo laukus, V.Romanovas bent pusmetį buvo stebėtojas, o vėliau grįžo „linksmybės“.
Taip, V. Romanovas, išgelbėjo „Žalgirį“ nuo žlugimo (vėliau palikdamas tą pačią skolą), bet jo buvo sotu visiems ir krepšinio klube. Garsusis krepšinio rėmėjas ne tik dažnai keitė trenerius, bet kišosi į žaidimą dalindamas treneriams lapelius, juose įrašant kiek minučių konkretus žaidėjas turi žaisti. Tokiems sprendimams didelę įtaką turėjo ir V.Romanovo būrėja ponia Zoja. Buvo sudaromi horoskopai, pavyzdžiui, koks žaidėjas kiek turi žaisti. Dar futbolo rėmimo laikais futbolininkai buvo verčiami šokinėti per laužą, norint sulaukti išsivalymo.
Toks krepšinio ir futbolo rėmimas turėjo garbės kainą. Tai buvo momentai kai neužteko vien gerai žaisti, kai reikėdavo padaryti daug daugiau pagal rėmėjo norus.
Rėmėjai aferistai
Esame daug girdėjęs, kaip seniau į Lietuvos futbolo klubus veržėsi krepšinio rėmėjai iš Azijos, kurių tikslas buvo sutartų lažybų aktyvavimas. Taip pat esame turėję ir įtartinų partnerių iš Rusijos, tokių kaip Vilniaus „Žalgirio“ rėmėjas Kastujevas, kurie giriasi savo verslais, vėliau verslas žlunga, seka kalėjimas, o klubui – bankrotas.
Bet kur kas labiau dėmesio vertas atvejis – tarptautinė sukčių grupuotė, nukenksminusi Pakruojo „Kruojos“ futbolo klubą. Turinti didelį sukčiavimo stažą, ilgai apgaudinėjusi Vokietijos ir Šveicarijos komandas, prieš kelis metus ji bandė įsisukti ir Lietuvoje. 250 tūkstančių eurų iš Pakruojo „Kruojos“ futbolo klubo išviliojusius aferistus pergudravo „Neptūno“ krepšinio komandos vadybininkai.
Tuometinis futbolo klubo savininkas E. Junevičius norėjo parduoti komandą, tikėdamas gauti už ją milijoną eurų. Naujieji krepšinio „rėmėjai“ užsimanė tarpininkavimo mokesčio – 250 tūkst. eurų grynais. E. Junevičius nesutiko. Tuomet krepšinio „rėmėjai“ pateikė pasiūlymą – Kruojos“ savininkas turėjo tik parodyti, kad turi 250 tūkst. eurų grynaisiais, kuriuos galės laikyti savo banko seife, kol bus pasirašyta galutinė sutartis. E. Junevičius nurodytą sumą paliko „Holiday Inn“ seife, kur ir turėjo įvykti susitikimas su naujais „rėmėjais“. Susitikimo metu „rėmėjai“ nusprendė perskaičiuoti pinigus. Vienas likęs aferistas atneštus pinigus pakeitė savais, voką suspaudė, užklijavo lipniąja juosta ir padėjo į seifą. Kurį laiką tesėsi derybos, vėliau ryšys visiškai nutruko. Nuojautos vedamas E. Junevičius patikrino banko seife esančius pinigus ir pamatė šokiruojantį vaizdą: vieną 500 eurų kupiūra buvo tik ant viršaus, o po ja – balti popieriaus lapeliai. Tai dar viena „rėmėjų“ rūšis. Galbūt pati blogiausia.