Stipri nacionalinė krepšinio lyga – tvirtas pamatas rinktinei, kurį stato lietuviški klubai. Susidomėjimą krepšiniu stiprina pergalės ir aukštas meistriškumas. LKL rungtynės – Lietuvos krepšinio lyga – stipriausia vyrų krepšinio lyga Lietuvoje, įkurta 1993 m. Kokia jos istorija?
LKL nuo pradžios iki 2022 m.
Priežastis LKL atsiradimui galima įžvelgti dar 1985–1987 metais. Garsiosios „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovos Sovietų Sąjungos čempionate nepaliko abejingo nei vieno sirgaliaus. Jų metu buvo uždaromos gamyklos, ištuštėdavo gatvės. Visi sirgaliai prie tuometinių nespalvotų televizorių „Tauras“ stebėjo garsiuosius finalus.
1990 metai
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, o Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Statybai“ pasitraukus iš Sovietų Sąjungos čempionato, Lietuvos krepšinyje susidarė tuštuma. Nacionalinės pirmenybės merdėjo, klubai buvo mėgėjiško lygio.
1992 metai
Šioks toks krepšinio atgimimas įvyko 1992 metais, kai V. Garasto vadovaujama rinktinė iškovojo Barselonos olimpinių žaidynių medalius. Šampano purslais aplaistyta Barselonos bronza buvo gerai, tačiau kas toliau? Vėl tyluma Lietuvos krepšinio padangėje? Š. Marčiulionis buvo žmogus, kuriam rūpėjo kas bus su Lietuvos krepšiniu. Jo iniciatyva, 1993 m. balandžio 22 d., susirinkus aštuonių stipriausių Lietuvos krepšinio klubinių komandų – Kauno „Žalgirio“, „Atleto“, „Drobės“, Vilniaus „Statybos“, Plungės „Olimpo“, „Šilutės“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ – treneriams ir Šarūno Marčiulionio krepšinio fondo atstovams buvo įkurta Lietuvos krepšinio lyga LKL. Tai buvo žingsnis, kurio dėka Lietuvos krepšinis pradėjo augti.
Iki LKL įkūrimo, nacionalinės pirmenybės aistruoliams nekėlė jokių emocijų. Gal kiek įdomesni buvo tarptautiniai Europos turnyrai, kuriuose Lietuvos komandos, deja, nužygiuodavo netoli. Varžybas rengdavo Lietuvos krepšinio federacija (LKF) sukūrusi daugiapakopę sistemą, sunkiai suvokiamą netgi patiems klubams. Susidomėjimas krepšiniu buvo nulinis. Nešildomose sporto salėse rungtyniavę krepšininkai praktiškai nesulaukdavo žiūrovų palaikymo. Varžybų laikas buvo nepatogus, o televizija rodė tik atsitiktines rungtynes.
Kokie buvo klubai? Profesionalais arba beveik profesionalais galima buvo laikyti tik Kauno „Žalgirį“ ir „Atletą“. Kitos komandos nei su krepšininkais, nei su treneriais net neturėjo pasirašę sutarčių. Komandos neturėjo gydytojų, masažuotojų, vadybininkų. Galutinai LKF rengiamomis pirmenybėmis komandos nusivylė 1992–1993 metų sezone, sistema jų buvo tokia, jog „Žalgiris“, „Atletas“, „Statyba“ ir „Drobė“ per tris mėnesius nesužaidė nė vienų rungtynių Lietuvos čempionate. Kelios rungtynės įvyko „Profbasket“ turnyre, vyko keli draugiški turnyrai, tačiau tai buvo viskas. Klubų atstovai suprato, kad taip tęstis nebegali. Todėl 1993 m. buvo įkurta LKL. Prie aštuonių lygos steigėjų prisidėjo dar du klubai – Kauno „Lavera“ ir Kauno „NECA“.
1993 metai
1993 metų birželio 2 dieną LKL įstatai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje. Lietuvos krepšinyje ir apskritai Lietuvos sporte tai buvo visiškai naujas, Vakarų pasauliui įprastas modelis. Tai nebuvo tik pavadinimo keitimas, tai buvo revoliucija sporto organizavime. Pirmiausia, trūko žmonių gerai išmanančių sporto vadybą. Čia labai daug davė Š. Marčiulionio entuziazmas ir patirtis. Nuo 1989 metų NBA pirmenybėse rungtyniavęs lietuvis atrado naują pasaulį. Jis ne tik puikiai žaidė krepšinio aikštelėje, bet ir domėjosi NBA vadybos, bei rinkodaros subtilybėmis. Todėl per nuotolį LKL įkūrimui vadovavęs Š. Marčiulionis davė daug patarimų LKL steigėjams, siuntė metodinę medžiagą. LKL lygiavosi į NBA modelį. Prie lygos kūrimo daug prisidėjęs Š. Marčiulionis buvo išrinktas pirmuoju LKL prezidentu.
Lygos generaliniu direktoriumi buvo paskirtas NBA krepšininko bendražygis Algimantas Ližaitis. Nors LKL kopijavo NBA modelį ir daugelį dalykų pritaikė teisingai, keletas situacijų netiko mūsų realijoms. Pavyzdžiui, LKL pasiskelbė būsianti uždara lyga ir nepriimsianti naujų narių. Bet mūsų šalies klubai negalėjo užtikrinti tokio finansinio stabilumo kaip NBA. Tuo laikotarpiu Lietuvos ekonomika išgyveno sunkmetį, todėl nemažai klubų bankrutavo. Pirmaisiais LKL gyvavimo metais net penkios iš dešimties komandų buvo iš Kauno, po vieną iš Šilutės ir Plungės. Kur jos dabar? Kauno komandos neišvengė bankroto šmėklos. Net krepšinio milžinas Kauno „Žalgiris“ du kartus balansavo ties išlikimo riba. Plungės ir Šilutės komandos dėl suprastėjusio finansavimo dabar turi tenkintis NKL pirmenybėmis. Todėl esant bendram šalies finansiniam nestabilumui apie krepšinio komandų stabilumą negalėjo būti nei kalbos.
1994 metai
Užsibrėžtas tikslas apie uždarymą buvo klaida. 1994 metais LKL šeimą papildė Šiaulių „Šiauliai“ (tuometinis „Kelininkas“), Vilniaus „Sakalai“ (tuometinė Vilniaus policijos akademija). 1995 metais LKL šeimą papildė Dzūkijos komanda iš Alytaus. 1997 metais finansinės problemos sugriovė legendinę Vilniaus „Statybą“. Klubas buvo reorganizuotas į Vilniaus „Lietuvos rytą“. 1998 metų sezone prisijungė Marijampolės „Kraitenė“. 2001 metais buvo praktikuojamos pereinamosios varžybos. Tuometiniai LKAL čempionai Mažeikių „Nafta“ papildė LKL šeimą, atkrintamosiose varžybose įveikę Marijampolės „Kraitenę“. 2002 metų sezone LKL pasiekė ir Kėdainių „Nevėžio“ komanda.
2002-2010 laikotarpis
Toliau 2002–2010 metų laikotarpis buvo komandų bankroto ir pasitraukimo iš lygos bei pavadinimų keitimo metas. 2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“. Į lygą komerciniu principu buvo priimti Utenos „Juventus“ ir Vilniaus „Perlas“, o Prienų „Rūdupis“ į LKL pateko laimėjęs NKL čempionatą. 2011 metais LKL komandų šeimą trumpam papildė Palangos „Naglis“ ir iki šių dienų žaidžianti Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komanda. 2011–2020 metų laikotarpis vėl buvo pavadinimų keitimų metas. Keičiasi rėmėjas – keičiasi komandos pavadinimas. Naujokų šį laikotarpį nebuvo. 2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos NKL nugalėtojas Jonavos „CBet“.
1933-2002 laikotarpis
LKL gyvuoja jau beveik 30 metų ir gali pasigirti valdymo stabilumu. Per visą laikotarpį ši organizacija turėjo vos tris vadovus. Š.Marčiulionis vadovavo 1993–2002 m. Š.Kliokys 2002–2013 m. ir dabartinis vadovas R.Milašius vadovauja nuo 2013 metų. Š.Marčiulionio pradžia buvo sunkiausia, nes tuo metu šalyje nebuvo sporto vadybininkų. Pats Š.Marčiulionis dar pats profesionaliai žaidė NBA, todėl vadovauti teko per atstumą, neturint tokių susisiekimo priemonių kokios yra dabar. Įsivažiavus lygai, jos vairą perėmęs Š.Kliokys buvo kurį laiką kritikuojamas dėl tvarkaraščio ir nuolaidų VTB lygai. Kita vertus, Š.Kliokys labai rūpinosi dėl klubų išgyvenimo, ne kartą pats aktyviai skambindavo ieškodamas rėmėjų. R.Milašius savo vadovavimo pradžioje LKL čempionatui įnešė gyvasties. Buvo sutvarkytas Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, didesnis dėmesys buvo skiriamas transliacijoms ir taikomi aukštesni reikalavimai klubams.
LKL dabartis
R.Milašius ne kartą yra minėjęs apie galimybes didinti komandų skaičių LKL čempionate. Norint praplėsti čempionato geografiją jame laukiami tiek Marijampolės, tiek Telšių ar kitų miestelių klubai. Norint į LKL patekti sportiniu principu, būtina laimėti NKL čempionatą ir įvykdyti dar du reikalavimus. Pirmasis: namų arenoje turi būti įrengta mažiausiai 1200 sėdimų vietų. Antrasis: „Betsafe–LKL“ čempionato dalyvių minimalus biudžetas privalo siekti 400 tūkst. Eurų. Jeigu neįvykdai šių reikalavimų, tuomet laimėtas NKL titulas neatveria LKL vartų ir neišstumia į žemesnį čempionatą paskutinės vietos užėmusios komandos. Jeigu komandai nepavyksta laimėti NKL čempionato, tuomet, be šių aukščiau paminėtų sąlygų, galioja komercinis principas. Jis reiškia, kad naujokė turi sumokėti 400 tūkst. eurų stojamąjį mokestį, tai yra tiek pat, kiek siekia ir nustatytas minimalus LKL ekipų kito sezono biudžetas. Pinigai ir arena yra pagrindiniai stabdžiai norint praplėsti čempionatą.
Komandos ir derbiai
Pakalbėkime apie LKL komandas ir jų įsimintiniausius derbius.
Kauno „Žalgiris“
Kauno „Žalgiris“ yra vienintelė komanda nuo pat įkūrimo žaidžianti Eurolygoje. Žaidimas pajėgiausioje Europos lygoje reikalauja turėti konkurencingą biudžetą ir sudėtį. Nors „Žalgiris“ net du kartus buvo prie bankroto slenksčio ir Rimas Kurtinaitis siūlė užkalti Kauno sporto Halės langus, „Žalgiris“ išgyveno. Pirmąjį kartą nuo bankroto ją išgelbėjo verslininkas V. Romanovas, o antrą kartą komanda palikta su skolomis, išgyveno tik sumanaus vadovo P. Motiejūno dėka.
Išlikęs krepšinio žemėlapyje ir tarp elitinių Europos komandų, „Žalgiris“ turėjo įrodyti vertę ir LKL čempionate. Statistika kalba už save. „Žalgiris“ iškovojo net 23 LKL čempionų žiedus, kai artimiausias varžovas Vilniaus „Rytas“ gali pasitenkinti vos penkiais. Pirmieji derbiai buvo su Kauno „Atletu“, tačiau pastarasis vos vienintelį kartą buvo realiai priartėjęs prie LKL čempionų žiedų. 1995–1996 m. sezone Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės. Nelemta S.Štombergo trauma užkirto kelią link titulo. Vėliau 2000 m. „Žalgiriui“ buvo šaltas dušas kai LKL titulą pirmą kartą iškovojo Vilniaus „Lietuvos rytas“ vedamas A. Macijausko. Tiesa, konkurencingi finalai baigėsi 2010 metais, kai vilniečiai iškovojo paskutinį titulą savo istorijoje.
Vilniaus „Rytas“
Po poros metų klajonių mažuosiuose finaluose, „Rytas“ po truputį išsikovoja tvirtos antros LKL komandos statusą. Tik kur dingo įnirtingi derbiai su „Žalgiriu“, kai finalo serijos rezultatas būdavo 3–3 ir būdavo neaišku kas ką paims? Kur dingo kovos kaip lygių su lygiais su Eurolygos grandais? Kur dingo sirgaliai, kurie lyg konservatorių partijos rinkėjai eina paskui šeimininką nepaisant koks jis yra? Šiai dienai Europos fronte „Rytą“ matome kaip lygų su lygiais kovojantį su Vokietijos lygos autsaideriu ir džiaugiantis papuolus į trečiarūšės lygos antrąjį etapą.
Panevėžio „Lietkabelis“
Vienas iš lyderių. Nuo pat pirmojo LKL sezono rungtyniaujanti komanda, praeityje ne kartą keitusi pavadinimus ir rėmėjus, paskutinį penkmetį „surimtėjo“. Jei anksčiau jai tekdavo tenkintis vaidmeniu antrame LKL plane, dabar komanda nuo trenerio K.Maskvyčio laikų yra TOP3 LKL čempionate.
Utenos „Juventus“
Žydrūnas Urbonas. Finansinis stabilumas. Besikandžiojantis favoritams. Tokius epitetus verta paminėti kalbant apie šią komandą. Pirmiausia žmogus orkestras, „Juvės“ siela – Ž. Urbonas. Jis dirba ir administracijoje, ir rėmėjų paieškose, ir komandos vyr.treneriu. Rezultatai nėra nuviliantys, komanda šiai dienai yra tvirta LKLTOP4 komanda, porą kartų iškovojusi ir bronzinius apdovanojimus. Atsakingai moka elgtis su pinigais. Kaip sako Ž.Urbonas: „turėdamas biudžetą, išnaudok 80 procentų“. Šio vadybos elemento galėtų pasimokyti klubai, gyvenantys ne pagal kišenę.
Pasvalio „Pieno Žvaigždės“
Stabili LKL vidutiniokė. Taip buvo galima pasakyti apie šią komandą iki šio sezono. Šiandien ekipa LKL čempionate yra priešpaskutinė.
Alytaus „Dzūkija“
Krepšinio entuziastui T.Pačėsui reiktų padėkoti už atkurtą krepšinį Dzūkijos regione. Tiesa, klubui vadybos sferoje reiktų stipriai patobulėti. Amžinos problemos susijusios su finansais, menkas rėmėjų būrys, trumpalaikiai kontraktai su žaidėjais – tai pagrindinės dalykai, kuriuos būtina išspręsti.
Jonavos „CBet“
Naujokė. Arena. Šeškus. Tai trys pagrindiniai žodžiai apibūdinantys Jonavos komandą. Atsižvelgiant į finansinį pajėgumą, ši komanda seniai išaugo NKL marškinius, bet sportiniu principu jai patekti į LKL vis nepavykdavo, o komercinis mokestis buvo per didelis. Pasikvietus Prienų krepšinio dvasinį įkvėpėją V. Šeškų ir surinkus konkurencingą sudėtį, misija pagaliau pavyko. Nors LKL turguje apsipirkti V. Šeškaus treniruojamai komandai sekėsi sunkokai, nes nepavykdavo pritraukti norimų žaidėjų, LKL naujokė įsivažiavo ir kurį laiką buvusi pirmaujančių komandų ketvertuke, dabar rikiuojasi lentelės viduryje.
Prienų komandos
„Labas GAS“, „Rūdupis“. „Prienai“. „Tonybet“. „Cbet“ ir dar gal praleidau kokį pavadinimą juos vardindamas iš atminties. Komandos pavadinimas priklauso nuo rėmėjų, kurie dažniausiai būna tiek fiziniai, tiek ir kazino internetu namai ir lažybų bendrovės. Todėl ne iš gero gyvenimo, du kartus laimėjusi LKL bronzą, bei du kartus Karaliaus Mindaugo taurę, Prienų komanda jį keičia beveik kasmet. Deja, jos gražiausi laikai yra praeityje. Šį sezoną su viena pergale LKL, Prienų klubas yra turnyro lentelės gale. Yra bandomas diegti „Nevėžio“ modelis bendradarbiaujant su žaidėjų agentūromis. Kol kas ryškių rezultatų nei piniginėje, nei turnyro lentelėje nėra. LKL vasaros turguje buvo apsiperkama likusiais nuo kitų komandų žaidėjais.
Klaipėdos „Neptūnas“
Komanda yra viena iš keturių dabartinių LKL dalyvių rungtyniaujanti nuo pat pirmojo sezono. Komanda, kurios šlovės akimirkos tokios, kaip antroji vieta LKL, rungtyniavimas Eurolygoje ir per plauką nepasiektas kitas etapas, pergalės VTB lygoje, yra praeityje. Išėjus treneriui K. Maskvyčiui komandos rezultatai žygiavo žemyn. Dalinai išsigelbėję nuo bankroto, šiame 2021 metų sezone vadovai sulipdė konkurencingą komandą. Ekspertai kalbėjo apie grįžimą į ketveriukę, bet viskas liko tik kalbomis. Nesenai buvo atleistas treneris Gaidamavičius, o komanda iki šiol figūruoja apatinėje turnyro lentelės pusėje.
Kėdainių „Nevėžis–Optibet“
Dar vienas projektas. Dažniausiai geriausios lažybų bendrovės ir tampa komandos jungtinio pavadinimo dalimi. Nors „Nevėžio“ pavadinimas yra vargais ne galais išsaugomas, komandos savininkai keičiasi kaip oras lietuvišką žiemą. Kėdainių komanda galima būtų pavadinti ir LKL senbuviu, bet jokių ryškių rezultatų, apart patekimo į atkrintamąsias varžybas, per eilę sezonų nebuvo pasiekta. „Lifosai“ pastačius ir padovanojus miestui areną, buvo bandoma lipdyti galingesnę sudėtį, bet rezultatų nebuvo pasiekta, o komanda įklimpo į skolas.
Šiaulių „Šiauliai“
Jie – LKL senbuviai. Galima sakyti, jog bronziniai komandos laikai liko praeityje, bet priešingai nei artimiausi konkurentai, „Šiauliai“ visada randa kuo nustebinti krepšinio bendruomenę. Turint ribotus išteklius, šiuo metu „Šiauliai“ LKL čempionate yra ketvirti. Didžiausias nuopelnas už sėkmę, kad ir laikiną, priklauso A. Sireikai. Žmogui, kurio treniravimo metodika pernai metais sukėlė erzelį tarp kai kurių žaidėjų, kurie tiesiog nenorėjo įdėti darbo. Už tai tokie žaidėjai kaip M. Varnas, D. Sabeckis ar legionieriai puikiai atsiskleidžia pagal šio trenerio metodiką.
Transliacijos ir komentatoriai
Pirmojo LKL sezono transliacijas vykdė 1993 m. balandį įkurta Baltijos televizija (BTV). Gal simboliška, kad prieš keletą metų su LKL sutartį pasirašiusi LNK kanalų grupė, transliavimo estafetę vėl perdavė BTV. Pirmąjį sezoną jautėsi komentatorių trūkumas, todėl 1994 m. sausį, LKL rungtynes pradėjo komentuoti Lino Kunigėlio ir Algimanto Gedmino duetas. 1998 metais LRT, perėmusi Lietuvos krepšinio lygos transliacijas į savo rankas, paskelbė konkursą komentatoriaus pareigoms užimti. Jas laimėjo Robertas Petrauskas, taip sėkmingai pradėdamas ilgametę komentatoriaus karjerą.
Dabar LKL vadovai į komentavimą žvelgia dar rimčiau. Todėl kiekvienas centrines rungtynes komentuoja du komentatoriai. Dėka gerai išdėlioto LKL tvarkaraščio, žiūrovai gali pažinti įvairius komentatorius. Nuo krepšinio guru Vaido Čeponio iki žodžio kišenėje neieškančio Roko Grajausko.
Naujajame 2021–2022 m. „Betsafe–LKL“ sezone krepšinio gerbėjai galės stebėti visas rungtynes. LKL vadovai didelį dėmesį transliacijos skyrė ir anksčiau, įdomiausias rungtynes rodydami per Delfi.lt portalą. Šiais metais, dėka naujosios „Go3“ ir LKL sutarties, žiūrovai galės tiesiogiai matyti visas reguliariojo sezono ir atkrintamųjų varžybų rungtynes.
LKL vasaros turgus 2021
LKL vasaros turgus 2021 – žaidėjų migracija ir turtingųjų apsipirkimas. Taip galima būtų apibūdinti LKL 2021 vasaros žaidėjų turgų. Panašų vaizdą matome jau keletą metų: pirmiausia apsiperka turtingieji, nebent Kauno „Žalgiris“ delsia ieškodamas nebrangių, bet Eurolygai tinkamų žaidėjų. „Rytas“ senais laikais turėjęs tradiciją apsipirkti pats pirmasis, šiemet delsė. Priežastis – bėgant laikui mažėja žaidėjų kaina. Šį sezoną rinkoje neblogai apsipirko Utenos „Juventus“, atsiviliodama amerikietį P. Milerį. Šis žaidėjas būtų naudingas netgi „Žalgiriui“.
„Šiaulių“ komandos strategas A. Sireika sako, jog LKL turgus yra tarsi loterija. Kol kas ši loterija „Šiauliams“ yra sėkminga, nes antrus metus iš eilės gaunami nebrangūs, bet pajėgūs užsieniečiai. „Pieno žvaigždės“, „Nevėžis“, „Labas–Gas“ po LKL turgaus dažnai tampa „pereinamuoju kiemu“. Sudaromos trumpalaikės sutartys arba į jas įtraukiami punktai su lengvu kontrakto nutraukimu, todėl šiose klubuose dažnoka migracija. „Dzūkijos“ komanda eilinius metus prieš pat LKL turgaus pabaigą savo sudėtyje turi tik vieną žaidėją T. Pačėsą jaunesnįjį, bet per kelias dienas yra užpildoma žaidėjais.
LKL tvarkaraštis 2022
LKL tvarkaraštis 2022 ir tvarka. Toks pirmasis žodis asocijuojasi kalbant apie dabartinį LKL tvarkaraštį. Prisiminkite pirmuosius LKL gyvavimo metus. Rungtynės pagal griežtai sudarytą LKL tvarkaraštį vykdavo penktadieniais ir šeštadieniais. Metams bėgant nusistovėjusi tvarka kito. Tvarkaraštis buvo painus tiek žiūrovui, tiek pačioms komandoms. Varžybos galėjo vykti vos ne kasdien, nebuvo taikoma jokia sistema.
Didelę nepasitenkinimo aistrą sukėlė LKL komandų dalyvavimas VTB čempionate. Sportiniu ir finansiniu požiūriu dalyvavimas šiame tarptautiniame turnyre buvo geras žingsnis, bet labai jaukė LKL tvarkaraštį. Ypatinga problema buvo LKL finalai. Kauno „Žalgiris“ rungtyniaudamas VTB ir buvęs tarp favoritų, patekęs į finalą, turėjo „persiplėšti“. LKL turėjo derintis prie VTB, o spaudoje mirgėjo tokios antraštės: „Jei „Žalgiris“ pateks į finalą jis bus žaidžiamas tada ir tada. Žinoma, pirmiausia tvarkaraštis yra sudaromas tarptautiniams turnyrams, pagal jį derinami nacionaliniai čempionatai, bet čia teko derintis per dažnai.
Dėl varžybų organizavimo sistemos buvo ir daugiau „liapsų“. Pavyzdžiui, vienam sezone „Žalgiriui“ buvo leista sužaisti mažiau rungtynių ir padėtis turnyro lentelėje buvo skaičiuojama procentais. Pastovumo ir stabilumo LKL tvarkaraštyje nėra lyg šiol. Žinoma, varžybos daugiausia žaidžiamos šeštadieniais ir sekmadieniais tradiciniu TV laiku – 17:20, bet vos ne kiekviename sezone atsiranda naujovių tiek varžybų organizavime, tiek tvarkaraštyje. Šiemet komandos žaidžia trijų ratų sistema, o kas bus kitais metais? Nesolidžiai atrodo ir pastovūs pokyčiai KMT turnyre. Tvarkaraščio sistemoje ir varžybų organizavime LKL dar turi kur pasitempti.