Krepšinis Lietuvoje yra mėgstamiausia sporto šaka. Jei kitos komandinės sporto šakos blyksteli sėkmingais vienkartiniais pasirodymais, tai krepšinis džiugina Lietuvos sporto aistruolius pergalėmis ir iškovotais trofėjais. Kokios pačios įsimintiniausios krepšinio varžybos? Jos gali būti tiek su sėkminga pabaiga, tiek nesėkmė, priverčianti gyventi su ja kelis metus, kaip, pavyzdžiui, tas nelemtas D. Sharpo metimas į „Žalgirio“ krepšį. Tai gali būti ir epizodinės eilinės krepšinio varžybos, kurios gal ir netikėtos savo baigtimi, tačiau nepaliekančios ryškaus istorijos pėdsako. Šiame straipsnyje apžvelgsime, mūsų nuomone, rungtynes, kurios, nepaisant jų baigties, liko įsimintinos ilgiems metams.
Krepšinio rungtynės: 2 sekundės košmaro Tel Avive
Tai buvo krepšinio rungtynės rungtynės, kurių 39 minučių 58 sekundžių galima pavadinti nuostabiomis, o paskutines dvi sekundes – baisiu košmaru. Rungtynės, kuriose sprendėsi bilietas į Eurolygos finalinį ketvertą. 2004 metų pavasarį Eurolyga Top16 varžybas organizavo grupėse. Taip susiklostė, jog šios rungtynės buvo finalas dėl bilieto į finalinį ketvertą. Žaidė „Žalgiris“ prieš „Maccabi“. A. Sabonis prieš Š. Jasikevičių. Visas rungtynes „Žalgirio“ vyrai diktavo rungtynių tempą. A. Sabonis pelnęs 29 taškus, rungtynių pabaigoje gavęs 5 pražangas sėdo ant suoliuko. Nepaisant to „Žalgiris“ likus 15 sekundžių pirmavo 92:86. Lieka dvi sekundės.
Š. Jasikevičius prasižengia prieš G. Gustą ir netgi Š. Jasikevičius, visada kovojantis iki pabaigos, šį kartą pasidavė ir prieš sėsdamas ant suolelio pasveikino A. Sireiką su pergale. Gal tai ir užmigdė komandos budrumą. Krepšinio magas Š. Jasikevičius pelnęs 37 taškus, nors ir negalėjo padėti savo komandai, bet savo paskutine pražanga įžiebė viltį. O toliau košmariškos pabaigos atomazga. Net mažiausias krislelis galimybės galėjo išgelbėti „Žalgirį“, bet fortūna nusisuko 100 procentų. Būtų užtekę bent procento sėkmės, bet prasidėjo košmariškas sapnas tikrovėje. Bene geriausią sezoną žaidęs Eurolygos ir Europos čempionas Giedrius Gustas stojo mesti dviejų baudos metimų. Būtų užtekę nors vieno taiklaus metimo taiklaus, bet Gustas prametė abu. Net ir prametus juos pergalė buvo šalia. Per likusias 1,9 sekundės, varžovams tiesiog būtų neužtekę laiko suregzti atakai, bet T. Beardas apimtas aistros kovojo dėl atšokusio kamuolio ir prasižengė. Kamuolys atitenka varžovams. Minutės pertraukėlė.
Dar vienas šansas varžovams
Kamuolys išmetamas nuo galinės linijos (dar nebuvo priimtos taisyklės leidžiančios rungtynių pabaigoje po minutės pertraukėlės kamuolį išmesti nuo vidurio linijos) ir niekas iš žalgiriečių netrukdo. Perdavimas per visą aikštelę, A. Bagatskis bando numušti kamuolį, nepasiekia. E. Cota neprasižengia prieš D. Šarpą, o pastarasis kartu su ketvirto kėlinio finaline sirena įskraidina tritaškį. Neįmanoma buvo sugalvoti labiau neįtikėtino pralaimėjimo scenarijaus, netgi jei tai būtų sutartos rungtynės (to tikrai nebuvo). Toliau pratesimas, „Žalgiris“ jį žaidė be A. Sabonio, „Maccabi“ – be Š. Jasikevičiaus, A. Parkerio ir D. Šarpo, kuris iškrito pirmąją pratęsimo minutę. O pratęsime pirmuoju smuiku griežė „Maccabi“ aukštaūgiai Nikola Vujčičius ir Maseo Bastonas. Žalgiris pralaimėjo 107-99.
„Žalgiris“ turėjo puiku šansą, po 5 metų pertraukos, grįžti į finalinį ketvertą, bet ši svajonė buvo atidėta ilgiems metams. Tik tam pačiam Š. Jasikevičiui tapus „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu pavyko patekti į Eurolygos ketvertuką. Nesėkmingai paskutinės karjeros rungtynės Europoje baigėsi ir A. Saboniui. „Tokio skaudaus pralaimėjimo aš savo karjeroje dar nesu patyręs. Gavau pamoką į pabaigą. Ir ištaisyti jai jau turbūt neturėsiu laiko“ – po rungtynių sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo Sabas. Tokiu akordu baigti karjerą Europoje, vienam geriausiu pasaulio krepšininku buvo tragedija. Ne mažiau sukrėstas buvo ir du baudos metimus prametęs G. Gustas. Tuomet žaidėjui teko išgyventi ir sirgalių neigiamas atakas, komentarus. Laimei palaikymo žaidėjas sulaukė iš komandos draugų ir trenerio A. Sireikos, kurio psichologiniais sugebėjimais ir gyvenimiška išmintimi žavisi ne vienas žaidėjas. Tai buvo vienos skaudžiausių rungtynių, bet kartu ir vienos įsimintiniausių. Tokiu stebuklingu būdu į finalinį ketvertą pakliuvusi Tel Avivo komanda tapo ir Eurolygos čempionais. Ką reiškia dvi sekundės.
Krepšinio rinktinės varžybos: U18 Valančiūno kartos stebuklas
Pasaulio krepšinio sirgalių tarpe, jaunimo čempionatai nėra labai populiarūs, bet tik ne Lietuvoje. Ypatingai kai čempionatas vyksta mūsų šalyje. Pilna „Siemens“ arena stebėjo Europos U18 pusfinalį tarp Lietuvos ir Serbijos rinktinių. Savo gretose J. Valančiūną turinti Lietuvos krepšinio rinktinės varžybos buvo užprogramuota auksui. Visas rungtynes dominavę serbai įpusėjus ketvirtam kėliniui pirmavo ir rodėsi, jog lietuviai kovos tik mažajame finale, bet įvyko kaip kas labai įsimintino. Likus 5 minutėms 25 sekundėms, atsilikinėdami rezultatu 53-66, lietuviai sugebėjo laimėti 67-66!
Stringantį lietuvių variklį baudos metimais užvedė Žygimantas Skučas, dar du taškus pridėjo Deividas Pukas, po jų sekė Ž. Skučo taškai, D. Puko tritaškis ir likus 3 minutėms – 62:66! Nervų karas vyko toliau: pusantros minutes komandos nepelno nė taško, fiksuota daug pražangų, vyko arši kova dėl kiekvieno kamuolio. Likus žaisti 1 minutę 25 sekundes Jonas Valančiūnas pataikė abi baudas, taip sumažindamas atsilikimą iki 2 taškų. Serbai vėl baigė etaką nepelnę taškų, o Vytenis Čižauskas prasiverždamas po krepšiu išlygino rezultatą! 66:66!. Serbai turi dar 15 sekundžių. Visa „Siemens“ arena stovėdama palaiko mūsų krepšininkus. Serbai rezga ataką prieš pavyzdinę lietuvių gynybą.
Metamas tritaškis prieš dviejų krepšininkų iškeltas rankas, kamuolys neliečia lanko. Kamuolį atkovoja Žygimantas Skučas ir pagauti emocijų serbai visiškai nepavojingoje situacijoje prasižengia likus 1,5 sekundės iki rungtynių pabaigos. Ar galite įsivaizduoti kas dėjosi Ž. Skučo viduje? Šiandien šį krepšininką žaidžianti Utenos „Juventus“ komandoje žinome kaip „karštą“ vaikiną. O jaunystėje jis sugebėjo šaltakraujiškai įmesti pirmą baudos metimą, o antrą, norėdamas laimėti laiko, prametė tyčia. Lietuva finale! O kas dėjosi finale? „Siemens“ arena buvo pilnutėlė. Laimingi buvo tie, kurie spėjo įsigyti bilietus sėdimose vietose. O kiek dar papildomai pristatyta kėdžių, kiek dar stovimų bilietų? Arena ošė, o Lietuva finale įveikė Rusijos rinktinę rezultatu 90-61! Kokia didelė vieno taiklaus baudos metimo vertė!
Lietuva, JAV ir Sidnėjus 2000 m. krepšinio varžybos
Nors politiniai Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai yra draugiški, krepšinio aikštelėje JAV yra varžovas, kurį įveikę būtumėm devintame danguje. Lietuvos krepšininkų priešistorę kovoje prieš JAV galima įvardinti 1972 metus, kai Vladimiro Kondrašino (Tarybų Sąjungos rinktinė) treniruojama komanda įveikė JAV krepšininkus ir tapo pasaulio čempione. Tai buvo vienas iš nedaugelio vienybės spindulių džiaugiantis šia pergale, nes komandoje vienas iš lyderių buvo M. Paulauskas.
1988 m. Vėl gi, Lietuvos krepšininkų A. Sabonio, R. Kurtinaičio, Š. Marčiulionio ir V. Chomičiaus vedama sovietų rinktinė pusfinalyje įveikė JAV krepšininkus rezultatu 82-76. Vėliau finale įveikta ir Jugoslavija 76-63! Keturi Lietuvos krepšininkai tapo olimpiniais čempionais.
Šis amerikiečių nukarūnavimas privertė juos į olimpinį ir kitus turnyrus žvelgti rimčiau. Jau nuo 1992 metų Barselonos olimpiados, JAV komanda buvo sudarinėjama iš NBA krepšininkų. Pusfinalyje Lietuva jai pralaimėjo – 76:127. Tas rungtynes galimas priskirti prie įspūdingų. Nors čia nebuvo jokios kovos, jokio lemiamo metimo, bet Lietuvos rinktinė susidūrė su žaidėjais, kurie buvo tarsi iš kitos planetos. Komanda suburta iš maksimalaus galimybių rezervo – nebuvo nei vieno atsisakiusio ar susižeidusio žaidėjo. Todėl 1992 metų komanda vedama Maiklo Džordano žaidė kosminį krepšinį – bet kuriai komandai netgi pirmavimas prieš juos rungtynių metu buvo traktuojamas kaip nerealus dalykas. Tai buvo įspūdinga svajonių rinktinė. 1996 metais Atlantos olimpiadoje irgi rimčiau pasipriešinti amerikiečiams nepavyko pralaimėta : 82-104.
2000 metais išaušo Sidnėjaus valanda
Nors grupės varžybose pralaimėta 76-85, jokių rimtų iliuzijų pergalei pasiekti nebuvo pasitelkta. Bet atėjo pusfinalio lemiamos kovos. Pirmoji rungtynių pusė jokių vilčių pergalei pasiekti nesuteikė. Tačiau po pertraukos, atsipalaidavusiems amerikiečiams lietuviai užkūrė pirtį. Likus pusantros minutės Š. Jasikevičius sumetęs du baudos metimus, išvedė Lietuvos rinktinę į priekį – 80:79. Vince Carteris išlygino rezultatą pataikydamas vieną baudos metimą.
Lietuvos rinktinė ataka, Ramūnas Šiškauskas meta tritaškį ir pražanga! Trys baudų metimai. Deja, baudos vėl pakiša koja Lietuvos krepšiniui, R. Šiškauskas įmeta vos vieną baudą. V. Carteris vėl persveria rezultatą 81-82. Tada du kartus nuo baudų metimo linijos nepataikė K.Garnetas, bet A.McDeysas atkovojęs kamuolį pelnė du taškus 81-84. Š. Jasikevičius sušvelnino skirtumą iki 83-84. Sekė pražanga stabdantį laiką. Jasonas Kiddas pataikė tik vieną metimą iš dviejų 83:85. Kamuolys atitenka Lietuvos rinktinei, lieka 5,2 sekundės. Minutės pertraukėlių neturime, paruošti logiškos atakos laiko taip pat nėra. Š. Jasikevičius imasi lyderio vaidmens, bet, deja, jo paleistas tritaškis metimas tikslo nepasiekia. Tai nebuvo skaudus pralaimėjimas, tai buvo galimybė pasiimti auksinį šansą.
Įsimintiniausių krepšinio rungtynių – nors vežimų vežk
Pažiūrėjus į Lietuvos krepšinio istorijos puslapius, matome daug įsimintinų varžybų, vieniems sirgaliams padariusių didelį įspūdį, kitiems – palikusį menką prisiminimą. Trumpai apžvelkime ir jas.
Vilniaus „Lietuvos rytas“ – „Chimki“ ir Rimas Kurtinaitis
Europos taurės finalas, kuris R. Kurtinaičiui atvėrė karjeros galimybes Eurolygoje. 2009 metais tuometinis Vilniaus „Lietuvos rytas“ įveikė Maskvos srities „Chimki“ rezultatu 80-74. Sumaniai komandai vadovavusio R.Kurtinaičio dėka, vilniečiai ketvirtąjį kėlinuką laimėjo net 15 taškų persvara. M.Petravičiaus ir Ch.Eidsono duetas nubloškė į šešėlį „Chimki“ žvaigždes : C. Delfino, T. Mozgovą, V. Fridzoną, M. Lampe , J. Garbajosą.
Metimas prieš Bursos „Tofaš“
Keliaukime Lietuvos krepšinio laikmečiu atgal ir nusikelkime į 1998 metus, kai „Žalgirio“ komanda atvėrė duris į Eurolygą, kurioje rungtyniauja iki šių dienų. Europos taurės aštunfinalio dvikova. Varžybų formatas – dvi rungtynės svečiuose ir namuose, skaičiuojant taškų santykį. Pirmąjį susitikimą kauniečiai išvykoje pralaimėjo 62-66, todėl trauktis nebuvo kur. Lieka penkios sekundės, tais pačiais keturiais taškais šįkart pirmauja „Žalgiris“, Ennisas Whatley persivaro kamuolį į kitą aikštės pusę ir meta sudėtingą metimą iš toli. Yra. Taiklus šūvis ir „Žalgiris“ keliauja toliau.
Žinoma, tai nebuvo lemiami taškai, kadangi norint patekti į Eurolygą reikėjo ketvirfinalyje įveikti Belgrado „Beobanka“. Įsivažiavęs „Žalgirio“ traukinys įveikęs varžovus iš Belgrado du kartus. Pusfinalyje, po nelengvos kovos įveikęs Saratovo „Avtodor“ krepšininkus, kuriuos traukė G. Einikis ir pagaliau finale stebuklingai žaidusio S. Štombergo vedama komanda, įveikė Milano „Stefanel“. 82-67. Pirmasis tarptautinis trofėjus po labai ilgos pertraukos keliauja į Kauną!
Žalgiris – Budivelnik A. Volkovo tritaškis
1989 metai. Paskutinis Tarybų Sąjungos čempionato finalas. Eilę metų finale žaidusi Maskvos „CSKA“ šį kartą liko nuošalyje. Byrant Sovietų Sąjungai, tarsi simboliška, jog jos vietą užėmė Kauno „Žalgiris“ ir Kijevo „Budivelnik“ komandos. Nors pagal anksčiau priimtą reglamentą, finalo serija nebuvo numatyta ir čempionu turėjo tapti pirmąją vietą užėmusi ekipa, bet reglamentas buvo keičiamas kada ir kaip kam patogu. Po 44 reguliariojo čempionato rungtynių „Žalgiris“ užėmė pirmąją vietą 38-6, „Budivelnik“ buvo antras 35-9, treti liko CSKA 31-13. Pirmas rungtynes Kijeve „Budivelnik“ laimėjo 97:94, po kelių dienų vyko antrosios rungtynės Kaune. „Žalgirio“ komandoje nebuvo A. Sabonio. Todėl po pirmojo kėlinio varžovai iš Ukrainos pirmavo 16 taškų (tuomet buvo žaidžiami du kėliniai po 20 minučių, keturių kėlinių sistemą pradėta naudoti nuo 2000 metų).
Antrajame kėlinyje žalgiriečiai vijosi varžovus ir pačioje rungtynių pabaigoje sugebėjo išlyginti rezultatą 87-87. Paskutinė ataka priklauso svečiams. Iniciatyvos ėmėsi klubo lyderis A.Volkovas, per V. Chomičiaus rankas įmetęs tritaškį paskutinę mačo sekundę. Ukrainiečiai džiūgauja, halė išsigandusi. Nors tuo nebuvo įmantrių peržiūros sistemų, visgi teisėjai nusprendė metimo neįsikaityti, nes, jų požiūriu, buvo pasibaigęs rungtynių laikas. Buvo žaidžiamas pratęsimas, kurį laimėjo „Žalgiris“ 98-93. Kitą dieną turėjo būti žaidžiamos lemiamos rungtynės, bet „Budivelnik“ komanda pasipiktino dėl neįskaityto A.Volkovo metimo ir padavė protestą. Protestas buvo nagrinėjamas kelias dienas ir buvo patenkintas. Kam tada reikėjo žaisti pratęsimą? Ar dabartiniais laikas toks įvykių posūkis būtų realus?
Krepšinio rinktinės rungtynės 2001 m. ir 2003 m. Latvija
Nors paskutiniais metais su Latvijos krepšinio rinktine mes oficialiose rungtynėse nesusitinkame ir teigiama jog „braliukai“ turi daugiau aukštesnio lygio krepšininkų, bet stipriai nuskriausti mus sugebėjo tik 2001 metais. Tada Europos čempionato aštuntfinalyje sugebėjo mūsų rinktinę nokautuoti rezultatu 94-76. Tuomet iš posto turėjo pasitraukti J. Kazlauskas, daug kritikos sulaukė ir įžaidėjas Š. Jasikevičius. Susitelkusi rinktinė atsirevanšavo Latvijai 2003 metais pirmose Europos čempionato rungtynėse, po dviejų pratęsimų laimėdama rezultatu 92-91. Latvija pralaimėjusi visas trejas rungtynes važiavo namo, o Lietuva iškovojusi visas pergales, po 64 metų pertraukos tapo Europos čempione! Šios krepšinio rungtynės tapo tikrai – vienos įsimintiniausių.
Timinskas 0,3 sekundės
„Žalgiris“ – „Rytas“. Kaip gi mes be šio derbio? Per ilgą laikotarpį tarp šių komandų buvo visko, bet nenorėdamas ir vieniems, ir kitiems sirgaliams barstyti druskos ant žaizdų, norėčiau išskirti tik įspūdingą M. Timinsko metimą, kuriam užteko 0,3 sekundės. Tuometinis Vilniaus „Lietuvos rytas“ vijosi „Žalgirį“ ir likus 0,3 sekundėmis iki ketvirto kėlinio pabaigos, sugebėjo rezultatą išlyginti. Po minutės pertraukėlės per visą aikštelę gavęs perdavimą tarsi tinklininkas Timinskas įmušė kamuolį į krepšį. Šis metimas pavertė finalą įspūdinga klasika.
2004 m. Lietuva – Italija ir 2011 m. Lietuva – Makedonija krepšinio varžybos
Įspūdingos rungtynės yra nebūtinai tos, kurios gerai baigiasi. Lietuvos rinktinei vieni nesėkmingiausių pralaimėjimų buvo šie: 2004 metais turėjome šansą laimėti olimpiadą, deja, pusfinalyje nepavyko pavyti Italijos rinktinės. Olimpiadoje buvo užimta ketvirtoji vieta po pralaimėjimo JAV rinktinei. Patekimas į ketvertuką nėra blogai, bet olimpinis auksas spindėjo visai šalia. O 2011 metais, Lietuvoje vykstančiame Europos krepšinio čempionate, ketvirtfinalyje gavus sąlyginai palankų varžovą, teko nuo jo nudegti. Po prarasto kamuolio makedonas Vlado Ilievskis įmetė tritaškį, Lietuva turėjo šansą laimėti, bet iš krašto mestas S.Jasaičio metimas nebuvo taiklus. Pralaimėjimas 67-65.
1999 m. ir 2018 m. Eurolygos krepšinio varžybos
Žinoma, reiktų pabaigti įspūdinga ir linksma nata. Verta paminėti vienus didžiausių Lietuvos klubinių laimėjimų Eurolygoje. 1999 metais „Žalgiris“ laimėjo Eurolygos taurę, o 2018 metais iškovojo trečią vietą. Įspūdingų ir pergalingų rungtynių Lietuvos krepšiniui!