Moterų krepšinio lyga

Moteris reikia gerbti ir mylėti, beje, kaip ir vyrus. Tik krepšinio tematikoje vyrai sulaukia kur kas daugiau dėmesio. Daugelis iš mūsų žinome kas yra LKL. O vasara, kai žaidžia rinktinė oho kiek atsiranda ekspertų ir rimtai besidominčių krepšiniu. Vyrų krepšiniu. Justės Jocytės ir kompanijos sėkmė įpareigoja nors viena akimi pažvelgti ką gero krepšinio aikštelėje nuveikė moterys, tiek rinktinė, tiek moterų krepšinio lyga.

Kada įvyko pirmosios moterų krepšinio pirmenybės Lietuvoje?

Pirmiausia, ar nors vienas dabar skaitantis šį tekstą, galėtų be Google pagalbos atsakyti: kada įvyko pirmosios moterų krepšinio pirmenybės Lietuvoje? Kuo ypatingi 1937 metai? 1938 metai? 1997 metai? Taigi apie viską nuo pradžių.

• Pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės įvyko 1922 metais, dvejais metais anksčiau nei vyrų.
• 1937 metai priklauso vyrų triumfui Rygoje ir dar po dviejų metų Kauno sporto halėje.
• Moterys 1398 metais Romoje iškovojo sidarbo medalius.
• Vėliau okupacijos ilgi metai ir skambiausia pergalė 1997 metų Europos čempionate – iškovotas auksas.
• Dabartinio LKF prezidento Vido Gedvilo vedama kariauna: Lina Dambrauskaitė, Jurgita Štreimikytė, Jolanta Vilutytė, Dalia Kurtinaitienė, Jovita Jutelytė, Rasa Kreivytė, Reda Aleliūnaitė, Jurgita Kaušaitė, Irena Baranauskaitė, Aneta Kaušaitė, Lina Brazdeikytė ir Rima Petronytė iškovojo pirmąjį ir, kolkas, paskutinį Europos auksą.
• 2001 ir 2005 metais dar Lietuvos moterų krepšinio pulsas plakė darniai ir pavyko Europos čempionatuose iškovoti ketvirtasias vietas. Šie pasiekimai leido varžytis pasaulio čempionatuose.
• Jose 1998 ir 2002 metais pavyko iškovoti šeštą vietą.
• Jaunimo čempionatuose, galima pasigirti, žemesniame divizione U18 merginų rinktinė 2008 metais iškovojo auksą.
• U16 rinktinė 2006 metais iškovojo trečiąją vietą.
• 2019 metais laimėtas sidabras.

Ne paslaptis, žaidėjas rinktinei išaugina stiprus klubinis čempionatas. Dėl nestabilaus finansavimo moterų krepšinio čempionatas nėra aukšto lygio. Nors į varžybas, dažniausiai, įėjimas buvo laisvas, bet žiūrovams nesukelia jokio susidomėjimo. Komandų skaičius svyruoja 2004-2007 metai – 5-6 komandos. 2008-2018 metais čempionate žaidė 7-8 komandos. Nors komandų skaičius išlieka apylygis, bet verta pažymėti, jog nuo 2016 metų rinktinė apskritai nerungtyniauja Europos čempionate.

Ką gero nuveikėme Europoje?

Ką gero nuveikėme Europoje? 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai: Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“. Eurolygoje 2000-2014 m. kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą – Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“.

Kokią dabar turime Moterų krepšinio lygą?

Šiuo metu moterų krepšinio lyga, pagal komandų žaidybinį ir finansinį, yra suskirstyta į du divizionus: A ir B. Antrajame pagal pajėgumą B divizione rungtyniauja komandos megėjišku pagrindu, neturint stabilaus finansavimo ir pastovaus tvarkaraščio. A divizione rungtyniauja komandos turinčios profesionales žaidėjas. Tai pat keturios komandos iš A diviziono rungtyniauja Moterų Baltijos krepšinio lygoje.

Ženklus pokytis lygos administracijoje įvyko praeitų metų rugsėjį, kuomet moterų krepšinio lygą atsikyrė nuo LKF ir įkūrė savo asociaciją parodydama norą dirbti autonominiu principu. Nuo 2018 metų lygai vadovavusį Giedrių Gustą, pakeitė Rima Valentienė. Nors Giedrius Gustas buvo pakankamai iniciatyvus ir šiuolaikiškas vadovas, deja, jam nepavyko sugrąžinti moterų krepšiniui šlovės, nei klubiniu, nei rinktinės mastu. Rima Valentienė norėtų didesnį dėmesį skirti merginų pritraukimui į krepšinį, užbaigti rinktinės stagnacija tarptautiniuose turnyruose, pakelti susidomėjimą moterų krepšinio lygos varžybomis.

Praėjęs sezonas

Grįžtant prie moterų krepšio lygos, apžvelkime praeitą sezoną. Reguliariajame sezone visoms komandoms sužaidus po 10 rungtynių, visas pergalės iškovojo Vilniaus „Kibirkštis – MRU“ . Antrąją – trečiąją vietas pasidalino Kauno „Aistės-LSMU“ ir Klaipėdos „Neptūnas“. Komandos iškovojo po 7 pergalės. Turnyro lentelės gale Klaipėdos „LCC tarptautinis universitetas“ neiškovojęs nei vienos pergalės, o vidutiniškai komanda įmesdavo po 50,7 taško ir praleisdavo 82,1 tašką kiekvienose rungtynėse. Taip iškeliamas klausimas: Ar tikrai A divizione reikia 6 komandų, kaip yra toks lygių skirtumas? Galimai, 6 komanda pasitelkiama dėl lyginio komandų skaičiaus, norint patogiau išdėlioti tvarkaraštį.

Pusfinaliai žaidžiami iki dviejų pergalių. Pirmaje pusfinalyje Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ įveikė Šiaulių „Šiauliai – Vilmers“. Pirmosios rungtynės 90-59, antrosios 95-52. Antrajame pusfinalyje tarp Kauno „Aisčių-LSMU“ ir Klaipėdos „Neptūno“ kova buvo aštresnė. Pirmąją dvikovą laimėjo Klaipėdos „Neptūno“ merginos 57-70. Antroje pajėgesnės buvo kaunietės 68-64. Lemiamoje kovoje bilietą į finalą iškovojo Klaipėdos „Neptūnas“ rezultatu 65-53.

Kovoje dėl trečiosios ir finalo serijos rezultatų minėti net nereikia. Jokios intrigos tiesiog nebuvo ir Kauno „Aistės“ mažajame finale įveikė Šiaulių krepšininkes, o Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ užtikrintai nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“. Abi serijos baigėsi rezultatu 3-0. Tokie rezultatai byloja apie ženklų meistriškumo skirtumą ir pakankamai didelį atotrūkį tarp komandų. Vilniaus „Kibirkštis-MRU“, galima sakyti, kovoja viena koja viso čempionato metu, nepralaimėdama nei vienų rungtynių. Kažkiek tai primena LKL pradžią, kuomet porą metų bet kuriai LKL komandai prieš Kauno „Žalgirį“ laimejimas buvo beveik prilyginama kaip bet kuriai pasaulio rinktinei įveikti JAV „Svajonių komandą“. Lygių skirtumas nesuteikia ženklaus tobulėjimo, todėl galimai atsiliepia ir rinktinės rezultatams. Lyginant moterų krepšinio lygą su LKL, vyrų krepšinio čempionate matote didėjančią konkurenciją tarp komandų, tarp žaidėjų. Konkurenciją pritraukia daugiau žiūrovų, daugiau nenuspėjamo žavėsio ir, žinoma, tai įrankis tobulėjimui.

Tarptautinis moterų krepšinio frontas

Pajėgiausios moterų krepšinio komandos tobulėti gali nebent tarptautiniame fronte. Pirmiausia, Baltijos moterų krepšinio lyga. 12 komandų turnyre praeitą sezoną Lietuvai atstovavo: Vilniaus „Kibirkštis- MRU“, Klaipėdos „Neptūnas“, Kauno „Aistės-LSMU“, Šiaulių „Šiauliai-Vilmers“, Klaipėdos „LCC tarptautinis universitetas“. Latvijai: Rygos „TTT“, Liepojos „Liepaja/LSSS“, Rygos „Stradinio universitetas“, Daugpilio „Universitetas“, Rygos „BJBS“. Estijai: Talino „Ulikool“ ir Talino „Taltech“.

Reguliarusis čempionatas vyksta pagal dviejų ratų sistemą. Pernai metais jo nugalėtoja tapo Rygos „TTT“, antros liko Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ merginos. Paskutinėje vietoje liko neiškovojusios nei vienos pergalės, Klaipėdos „LCC tarptautinio universiteto“ merginos, kurių įmestų ir praleistų taškų vidurkio rodiklis identiškas kaip ir moterų krepšinio lygoje. Atkrentamųjų varžybų sistema paini. Ketvirfinalyje varžėsi 3-6 vietas užėmusios komandos. Porų nugalėtojų pusfinalyje laukė pirmas dviejas vietas užėmusios komandos. Pusfinaliuose lygių nebuvo Rygos „TTT“ ir Vilniaus „Kibirkšties- MRU“ komandoms. Rygietės rezultatu 91-60 įveikė Rygos Stradinio universitetą, Vilnietės laimėjo prieš gimtąją Justės Jucytės klubą – Klaipėdos „Neptūną“ 64-57. Kovoje dėl trečiosios vietos Klaipėdos „Neptūnas“ po permainingos kovos laimėjo prieš Rygos Stradinio universitetą rezultatu 72-68. Finale triumfavo Latvijos „TTT“ klubas, įveikęs „Kibirkšties-MRU“ komandą rezultatu 68-62.

Kokie vėjai pučia prieš ateinantį sezoną?

Pirmiausia, gera naujiena iš tarptautinio fronto: „Kibirkštis“ gavo garantuotą vietą Europos taurės varžybose. Jų varžovės: Tel Avivo „Maccabi Bnot Ashdod“;Ankaros „Botas SK“ arba „Diósgyőri VTK“ arba Ramlos „Elitzur“;Dėro „Uni Gyor“. Norint išlikti konkurencingais, klubo vadovai deramai atliko vasaros darbus: klubas išsaugojo čempionišką trenerių tandemą – Gitautą Kieviną ir Sandrą Linkevičienę. Taip pat darbus sostinės klube tęs kineziterapeutė Indrė Venskevičiūtė. Klube lieka: G. Šulskė, E. Zabotkaitė, J. Miknaitė, L. Sakevičiūtė, K. Kazočiūnaitė. O svarbiausia, į komandą grįžta G. Petronytė. Vienos geriausių šalies krepšininkių sugrįžimas byloja apie klubo planus rimtai patriukšmauti Europos taurėje.

Kitose komandose jaučiamas susitiprinimas trenerių grandyje. Klaipėdos „LCC tarptautinio universiteto“ strategas Vilius Stanišauskas treniravo šių metų auksinę U18 komandą. Įgavęs naują pergalių impulsą tikisi perduoti ir savo komandai, pažadėdamas, jog sezonas bus kitoks. Legendinis Rimantas Grigas stoja prie „Aisčių-LSMU“ vairo. Šiaulių „Šiaulių Vilmers“ komandai diriguos kita legenda Romualdas Petronis. Laukia dar vienas atkaklus sezonas!