Kai kurie iš jų Lietuvoje nemokamai lankomi kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį. Jie yra skirti istorijai ar kokiems ypatingiems veikėjams išskirti. Tai galėtų skambėti kaip protmūšio klausimo pradžia. O ką gi muziejai turi bendro su antrąją Lietuvos religija – krepšiniu? Krepšinio muziejus – tai patalpa, kurioje turime kažką ypatingo parodyti lankytojams. O krepšinis tapo antrąją religija todėl, kad šioje sporto šakoje turime daugiausia pasiekimų sporto komandinėse varžybose. Turime sukaupę daug laimėjimus simbolizuojančios atributikos, turime daug krepšiniui nusipelnusių asmenų ir komandų. Kur mes talpiname, rodome Lietuvos krepšinio istoriją?
Krepšinio muziejus Joniškyje
Ilgą laiką krepšinio eksponatai, liūdijantys mūsų pergales apdulkėję gulėjo stalčiuose arba interneto portaluose. Pagaliau 2009 metais Joniškyje buvo įkurtas Lietuvos krepšinio muziejus. O kodėl būtent Joniškyje? Kodėl tarkim ne krepšinio mekoje Kaune? Galbūt simboliška, bet 1937 metais Rygoje pirmą kartą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei tapus čempione, pirmieji juos sutiko Joniškio miesto gyventojai. Pergalės įkvėpti 1938 metais Joniškio gimnazijos berniukų komanda laimėjo medalius Lietuvos moksleivių olimpiadoje vykusioje Kaune. O nepamirštant 1937 metų pergalės 2007 metais, Joniškyje buvo surengta Lietuvos krepšinio rinktinės kelionės pakartojimas.
O kas tas žmogus, kurio dėka atsirado šis krepšinio muziejus? Ar Lietuvos krepšinio visuomenė plačiai žino Leoną Karaliūną? Buvęs ilgametis Joniškio rajono krepšinio rinktinės žaidėjas, nebuvo ypatingai garsus krepšinio aikštelėje, bet daug dėmesio skyrė akademinei veiklai. Leonas Karaliūnas yra septynių knygų autorius apie Lietuvos ir Joniškio krepšinio pasaulį.
Kas slypi Lietuvos krepšinio muziejuje?
Laikas pasižvalgyti po krepšinio muziejų. Jame rasime retas nuotraukas iš 1923 metų moterų krepšinio rinktinės rungtynių, 1937 metų europos čempionų Joniškyje akimirkos, daug retų nuotraukų iš 1939 metais vykusio Kauno sporto halėje.
Kiti įdomūs eksponatai krepšinio muziejuje: krepšininkų asmeniniai daiktai. Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio, Modesto Paulausko, Šarūno Marčiulionio, Voldemaro Chomičiaus sportiniai bateliai, medaliai, įvairių klubų marškinėliai. O kur dar istorinė Stepono Dariaus užrašų knygutė. Antanas Sireika Joniškio muziejui jaučia ypatingą pagarbą. Treneris yra padovanojęs Europos krepšinio čempionato aukso medalį iškovotą 2003 metais. Maiklo Džordono autografas tai pat puikuojasi viename iš muziejaus stendų. Tai Stanislovo Stonkaus nuopelnas. Jeigu treneriai, sirgaliai, sporto funkcionieriai prisieda prie muziejaus turinio padidinimo, sirgaliai tai pat nelieka nuošalyje. Pusantro šimto kvadratinių metrų Lietuvos trispalvę atnešė ir įteikė „Sėkla“. O kad nebūtų per mažai, pastarasis dar įteikė į muziejaus saugyklą 2003 metų „auksinį“ būgną. Europos čempionatas 2011 metais Lietuvos krepšinio rinktinei nebuvo sėkmingas, bet istorinį įvykį būtina buvo pažymėti. Todėl muziejuje puikuojasi visų trijų medalių kopijos.
Muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas turi minčių išplėtoti ekspozicijų salę, pavadinti ją „Lietuvos krepšinio auksas“. Turime kuo didžiuotis 1937, 1939, 1997 (Moterų krepšinio rinktinė), 2003 metų auksas.
Muziejus ir jo eksponatai aktualūs Latvijos, Estijos, Rusijos, Jav, Kanados, Baltarusijos, Švedijos, Suomijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių atstovams. Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio pasirengimo sporto sąjungos prezidentas, pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos narys Laurynas Misevičius įteikė muziejui svarią finansinę dovaną. Tuometinis LKF prezidentas Arvydas Sabonis muziejaus šeimininką apdovanojo Lietuvos sportinio judėjimo medaliu. Tai pat Leonas Karaliūnas buvo neužmirštas ir valdininkų. Jis buvo apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės atminimo medaliu.
Naismito krepšinio muziejus
J. Naismitas – kūno kultūros mokytojas ir treneris Springfildo koledže, krepšinio išradėjas. 1891 m. dirbdamas fizinio lavinimo mokytoju Springfield College gavo užduotį iš vadovybės sugalvoti žaidimą užimti studentus šaltojo sezono metu. Vasaros laikotarpiu buvo galima žaisti futbolą, o žiemą buvo problematiškai kaip užimti besimokančius. Per dvi savaites (toks buvo duotas terminas) J. Naismitas išrado krepšinio žaidimą.
Jo garbei yra įkurtas – Džeimso Neismito krepšinio šlovės muziejus. Įkurtas 1959 metais Sprigfilde, Masačusetso valstijoje. Tiesa, krepšinio muziejaus pradžia buvo kita. Idėjos autoriui Lee Williamsui buvo sunku surinkti pakankamai lėšų reikiamo dydžio patalpoms įsigyti. Dabartiniame pastate muziejus buvo įkurtas 1968 m. vasario 17 d., kai Springfilde įvyko oficialus šlovės halės atidarymas.
Kodėl muziejus nebuvo populiarus?
Ilgą laiką muziejui nebuvo skiriama daug dėmesio. Kol 1985 metais buvo investuota į geresnes patalpas ir krepšinio muziejus persikėlė į naują, 11 mln. JAV dolerių kainavusį pastatą prie Konektikuto upės. Šie metai įdomus dar ir todėl, jog pagaliau buvo parodytas dėmesys ir krepšininkėms moterims, kurios užėmė pagerbtųjų vietas šalia vyrų. Populiariausias krepšinio muziejus vėl pakeitė savo vietą. Šį kartą iš klasikinio senojo tipinio muziejams pastato persikėlė 2002 m.į atidarytą naują 47 mln. JAV dolerių kainavusį pastatą, kur yra dabartiniai krepšinio namai. Ten yra ne tik muziejaus, bet ir restoranų, poilsio zonų, parduotuvių, didelė konferencijų salė ir viso dydžio krepšinio aikštelė.
Šio krepšinio muziejaus paskirtis panaši kaip lietuviškojo muziejaus Joniškyje, bet turinio prasme muziejus gan platesnis. Į eksponatus įtraukiami su NBA ir ne tik susiję žaidėjai, treneriai, teisėjai, žurnalistai ar šiap daug prisidėję prie krepšinio raidos žmonės. Muziejuje kaip atskiras vienetas yra įtrauktos netgi komandos. Pvz. pirmoji Boston „Celtic“ arba garsioji Chihago „Bulls“ su Maiklu Džordonu priešakyje. Kiekvienais metais į krepšinio muziejų yra įtraukiami vis nauji nariai. Daugiausia yra žaidėjų, 2006 metų duomenimis 3 asmenis buvo ir kaip žaidėjai, ir kaip treneriai: Lenny Wilkens, John Wooden, Bill Sharman. 2019 metų duomenimis muziejuje figūravo jau 401 krepšiniui nusipelnę asmenys. 2020 m. muziejų papildė tragiškai žuvęs Kobė Briantas, tai pat legendos Timas Duncanas, Kevinas Garnetas ir kiti.
O kaip patenkama į muziejų?
Gerų žaidėjų daug. Netgi per daug. Lyginamos įvairios epochos. Įvairūs žaidėjai. Pavyzdžiui, ar Michaelis Jordonas geresnis uz Lebroną Džeimsą. Kodėl tas žurnalistas vertas ten būti, o kitas ne? Kaipgi visgi atrenkami žmonės verti būti tame muziejuje? 2011 metais priimtu nutarimu, krepšinio šlovės muziejaus atrankos narių paskyrimo procesui vadovauja net septyni komitetai. Keturių funkcija – rasti naujų kandidatų. Dar yra Šiaurės Amerikos komitetas, tarptautinis, veteranų ir moterų komitetai. Kiekvieną komitetą sudaro septynių nariai. Norint tapti kandidatu į muziejų, turi gauti arba visų septynių narių Šiaurės Amerikos komitero pritarimą, arba kitų bet kurių trijų penkių narių balsą.
Nors užimti vietą muziejuje yra garbės reikalas, o ne tarkim piniginis klausimas, bet šie rinkimai atneša ir skandalus. Norint sumažinti aistras, balsavimo procedūra yra slapta. Balsavimas nėra tiesioginis. O atranka vyksta taip: kiekvienų metų žiemą paskelbiami finalininkai, iš jų parenkami nauji nariai, kurie įtraukiami į muziejų rudenį. Kandidatas parenkamas tas, kuris ne mažiau kaip prieš tris metus baigė karjerą. Teisėjai ir treneriai taipogi turi būti baigę karjerą prieš trejus metus.
Kokie žaidėjai pateko į šlovės muziejų?
Pirmasis žaidėjas patekęs į krepšinio muziejų legendinis George‘as Mikanas. Tai įvyko 1959 metais. Vėliau muziejaus vartus pravėrė:
- Wiltas Chamberlainas
- Billas Russellas
- Jerry Westas
- Kareemas Abdul-Jabbaras
- Magicas Johnsonas
- Larry Birdas
- Michaelas Jordanas
- Hakeemas Olajuwonas
- Shaquille‘as O‘Nealas
Lietuvai krepšinio muziejuje atstovauja: Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis, Latvijai – Uljana Semionova, Rusijai – Sergėjus Belovas, Kinijai – Yao Mingas, Brazilijai – Oskaras Šmitas, Italijai – Dino Meneginas, Kroatijai – Draženas Petrovičius, Graikijai – Nikas Galis.